VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Liepos mėnesį Lietuvoje užregistruoti du mirties nuo listeriozės atvejai, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Iš viso per septynis šių metų mėnesius šalyje diagnozuoti šeši listeriozės atvejai (iš jų — trys mirties). 2016 metais iš dešimties susirgusiųjų listerioze trys ligoniai mirė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, sergamumo listerioze tendencija Europoje nuo 2008 metų yra didėjanti. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. 2015 metais Europos Sąjungoje buvo patvirtinti 2206 listeriozės atvejai, 270 iš jų — mirties.
Listeriozę sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Tai yra reta, pasižyminti dideliu mirštamumu, kuris siekia 20-30%, liga.
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas neapdorotas arba nepakankamai apdorotas karščiu. L. monocytogenes bakterijos gali daugintis žemoje temperatūroje (šaldytuve) ir yra atsparios didelei druskos koncentracijai. Todėl jos gali išgyventi perdirbtame, konservuotame ir vartojimui paruoštame maiste: perdirbtos mėsos ir žuvies produktuose, pieno produktuose, pavyzdžiui, minkštuose sūriuose, svieste, piene, ypač jei jie pagaminti iš nepasterizuoto pieno. L. monocytogenes bakterijas sunaikina pasterizavimas arba 30 minučių kaitinimas aukštesnėje nei 65,6 ºC temperatūroje.
Kaip galima užsikrėsti
Manoma, kad liga nuo žmogaus žmogui neplinta, išskyrus užsikrėtimo atvejus, kuomet besilaukianti moteris užkrečia vaisių per placentą arba gimdymo metu.
Suvalgę bakterijomis užterštų maisto produktų, dauguma sveikų asmenų nepatiria jokių simptomų arba jiems išsivysto gastroenteritas. Tačiau žmonėms su nusilpusia imunine sistema, nėščioms moterims, naujagimiams ir pagyvenusiems žmonėms listeriozė gali pasireikšti meningitu, galvos smegenų infekcija ar sunkia kraujo infekcija. Visos klinikinės ligos formos yra ilgai gydomos antimikrobiniais vaistiniais preparatais, tačiau invazinių listeriozės infekcijų prognozė yra dažnai nepalanki.
Siekiant išvengti listeriozės, ULAC medikai rekomenduoja: vartoti tik gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą — jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.
Kruopščiai plauti žalias daržoves (prieš vartojimą), žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, siekiant išvengti kryžminės maisto taršos.
Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis. Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.
Rizikos turintys asmenys turėtų:
Vengti minkštų sūrių (feta, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.).
Vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo. Taip pat dešrainių, mėsainių ir pan.
Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti (prieš vartojimą).
Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypač paštetų.
Vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.
Ligos požymiai
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais.
Lietuvoje užfiksuoti dengė karštligės atvejai >>
Nėščioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
