Vilnius, liepos 31 — Sputnik. Beveik pusė Lietuvos verslininkų (46%) didžiausia socialine grėsme verslo plėtrai per artimiausius penkerius metus laiko gyventojų emigraciją, praneša "Citadele" bankas.
"Citadele" banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorės Giedrės Kubiliūnienės teigimu, emigracija verslo sektoriui baisi visų pirma todėl, jog ji reiškia verslui mažėjančią paklausą vidaus rinkoje, kas neišvengiamai nulemia ir prastesnes derybines pozicijas su tiekėjais, ir būtinybę kelti savo parduodamų paslaugų ir prekių kainas.
"Dėl mažėjančios rinkos į Lietuvą neatvyksta ne vienas tarptautinis prekės ženklas, o pastaraisiais metais keli jau čia veikę nusprendė veiklą stabdyti. Smulkiam ar vidutiniam verslui rinkos mažėjimas yra dar skausmingesnis, nes jis neišvengiamai reiškia ir mažesnes plėtros galimybes", — pažymi Kubiliūnienė.
Taip pat verslo atstovai išskyrė ir kitas socialines grėsmes: visuomenės senėjimas bei pensininkų skaičiaus augimas (16%), gyventojų gaunamų pajamų nelygybė (11%), gyventojų išsilavinimas ir su tuo susijusi darbuotojų kompetencija (8%), nedarbas (8%), regioninė atskirtis (4%) ir alkoholizmas (3%).
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, visos verslininkų matomos grėsmės žymi esminę kvalifikuotos darbo jėgos stygių, kuris jaučiamas jau šiandien, o ateityje turėtų įmonėms koją pakišti dar labiau.
"Emigracija pati savaime galbūt neatrodytų verslininkams tokia grėsminga, jei kartu su ja nematytume ir ryškaus visuomenės senėjimo bei aukštojo mokslo tendencijų — ten, kur žmonių labiausiai reikia, specialistų ir toliau neparengiama, jų mažėjama", — sakė Sutkus.
"Jau dabar matome, kad egzistuoja ne viena profesija, siūlanti gerai apmokamus darbus, o juos dirbti galinčių valstybė tiesiog negali pasiūlyti. Lietuvos ekonomika auga, tačiau natūralu, jog trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos verslas, ypač smulkus ar vidutinis, abejoja dėl plėtros galimybių", — pažymėjo Sutkus.
"Citadele" banko atstovė Giedrė Kubiliūnienė neabejoja, jog esmines verslo sektoriaus jaučiamas grėsmes jungia baimė dėl darbuotojų trūkumo.
"Jei didesnėms įmonėms, išsiplėtusioms per kelias šalis, darbuotojų trūkumas nėra problema, tai smulkesnis verslas, ieškantis vietinių žmonių, dėl to kenčia labai stipriai. Galiausiai kvalifikuotos darbo jėgos stygius priveda prie kaštų augimo, nes žmones turi pakeisti technika arba darbo vietas reikia perkelti į kitas šalis, o blogiausiu atveju tai gali baigtis ir visišku įmonės uždarymu", — sakė Kubiliūnienė.
Gegužės mėnesį bendrovės "Spinter tyrimai" atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 500 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų.
Emigracija iš Lietuvos
Statistikos departamento duomenimis, nuo sausio iki birželio mėnesio išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 731 žmogus. Pernai per tą patį laikotarpį iš šalies oficialiai išvyko 21 248 žmonės.
Kai kurie ekspertai teigia, kad emigracijos padidėjimas per šį laikotarpį įvyko dėl to, kad anksčiau emigravę Lietuvos piliečiai deklaravo savo išvykimą, kad išvengtų pareigos mokėti privalomą mokestį už sveikatos draudimą. Be to, galbūt, kai kurie iš emigrantų nuskubėjo išvykti į Didžiąją Britaniją prieš Brexit proceso pradžią.
Emigracija išlieka pagrindinė nuolatinio gyventojų mažinimo Lietuvoje priežastis. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva prarado apie 30 tūkstančių žmonių.
Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos emigrantų išvyksta į Vakarų Europą geresnio atlyginimo.
Dėl emigracijos ir neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 milijono 1990 metais iki 2,8 milijono šiemet.
Eurostato duomenimis, 2016 metais Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausiai gyventojų skaičių sumažėjimas tarp visų Europos Sąjungos šalių — 14,2 žmonių tūkstančiui gyventojų.
