VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.
"Tai, kas pasiūlyta, — galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga", — sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
"Kad išspręstume ar bent sušvelnintume sunkiausias pajamų nelygybės, mažų pensijų ir nepakankamo socialinio saugumo, sveikatos apsaugos bėdas, turėtume dosniau finansuoti daugelį sričių. Tačiau tokių galimybių neturime, nes mūsų surenkamų pajamų ir viešųjų išlaidų lygis yra bene žemiausias visoje Europoje, nepaisant vis augančio vartojimo," — pridūrė Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad artimiausiu metu būtina pradėti rengti esminę mokesčių reformą, kuri vidutiniu laikotarpiu padidintų biudžeto pajamas. Vasiliausko nuomone, "jeigu šį darbą pradėtume neatidėliodami, jau 2019 metų valstybės biudžetas galėtų būti formuojamas naujos — efektyvesnės mokesčių sistemos pagrindu".
Lietuvos banko ekspertų vertinimu, teikiami mokesčių pakeitimai prisidės prie dalinio minėtų problemų sprendimo. Teigiamai vertintinas siūlymas per per neapmokestinamąjį pajamų dydį didinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas, taip pat ketinimai padidinti gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, į mokesčių sistemą įtraukiant dabar lengvatomis besinaudojančias atskiras visuomenės grupes, pavyzdžiui, stambiuosius ūkininkus.
Pirminė Lietuvos banko ekspertų analizė rodo, kad pasiūlytos mokesčių korekcijos, jeigu joms būtų pritarta, turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Dėl jų valdžios sektoriaus balansas 2018 metais gali būti maždaug 220 milijonai eurų blogesnis. Praradimai biudžetui gali būti mažesni, jei Vyriausybei pavyks neigiamą efektą amortizuoti efektyvinant valdžios sektoriaus išlaidas ir surenkant daugiau pajamų augant ekonomikai.
Nauji PVM tarifai
Vyriausybės pasiūlyti nauji tarifai numato išsaugoti lengvatas šildymui ir viešbučiams, tačiau mokesčio dydis nuo 2018 metų sieks 15%.
Planuojama, kad lengvatos šildymui, kurios buvo taikomos iki šių metų birželio, bus grąžintos spalio mėnesį ir iki metų pabaigos sudarys 9%.
Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas — suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5% ir 15% apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną — atitinkamai daugiau.
Prezidentės komentaras
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Vyriausybės turi pasiūlyti pakeitimus, kurie užtikrintų sąžiningesnias socialines sąlygas, o šiuo metu pasiūlyti moksčiai padidins šildymo kainas, o naujos įmokos "Sodrai" dar labiau padidins pajamas tų žmonių, kurie ir be to daug uždirba.
"Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 milijonų eurų "Sodros" „lubų" dovana tiems, kurie labai gerai uždirba", — sakė Grybauskaitė.
Lietuvos bankas pavasarį jau yra pateikęs poziciją dėl būtinos pensijų reformos pertvarkos.
