VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Kaune 25 jaunuoliai iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Ukrainos ir Nyderlandų kartu su bendraminčiais lietuviais toliau dokumentuoja tūkstančius kapaviečių Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse, pranešė miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
Šią savaitę prasidėjusi tarptautinė vasaros stovykla — jungtinis Kauno miesto ir viešosios įstaigos "Maceva" projektas, prie kurio prisijungė ir Vytauto Didžiojo universiteto akademinis jaunimas. Planuojama, kad per artimiausias dvi savaites savanoriai užbaigs ir patikslins pernai pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių fotofiksaciją.
"Nieko nejudiname — tik nuvalome apsamanojusius antkapių užrašus, sunumeruojame ir užfiksuojame. Pasiskirstykime į kelias grupes ir pradėkime nuo skirtingų kampų. Taip bus efektyviau. Pradėkime nuo didesnio kvartalo", — nuo rytinio instruktažo savo darbus pradėjo kelios dešimtys entuziastingai nusiteikusių jaunuolių.
Tai jau trečioji VšĮ "Maceva" organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.
"Viešnagė Lietuvoje bus visokeriopai įdomi. Dirbdami čia, mes tuo pačiu pažinsime tautą, kuri atlaikė represinius režimus. Lietuva yra išskirtinė, nes patyrė dvigubą išbandymą — nacių ir sovietų okupaciją. Tokia patirtis labai naudinga šiandieninės globalios Europos kontekste. Esame dėkingi Kauno miestui ir VDU už palaikymą ir galimybę būti čia. Stengsimės būti naudingi, nes akivaizdu, jog čia, kaip ir kitose šalyse, vietos žydų bendruomenės yra pernelyg mažos ir joms reikalinga pagalba iš šalies, kad pasirūpinti senųjų kapinių sutvarkymu", — kalbėjo svečių iš Vokietijos atstovas Marius Harnischfeger.
Tokios stovyklos rengiamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Svečių iš Vokietijos nuveikti darbai lapkričio mėnesį bus pristatyti tarptautinėje konferencijoje Berlyne.
"Dar visai neseniai šios kapinės buvo tapusios susibūrimo vieta piktų kėslų turintiems asmenims, tačiau jau kuris laikas Kaunas stengiasi jas atgaivinti, sutvarkyti ir parodyti plačiajai visuomenei, kaip tikrą amžinojo poilsio vietą. Nemažai darbų jau atlikta, bet dar daug jų laukia priešakyje, tad jūsų dalyvavimas ir noras prie to prisidėti mums yra labai reikšmingas ir sveikintinas. Esame dėkingi, jog šias dvi savaites praleisite būtent Kaune su tokia prasminga misija", — sakė Kauno miesto tarybos narys architektas profesorius Jonas Audėjaitis.
"Pernai šias kapines dokumentavo Vytauto Didžiojo universiteto studentai, tačiau tūkstančiai antkapių reikalauja ypatingo kruopštumo ir tam tikrus duomenis reikia patikslinti. Tad visa tai šįkart ir stengsimės atlikti, kad pabaigtume šį svarbų kapinių inventorizacijos etapą", — sakė užsieniečių delegacijai vadovaujanti viena projekto vadovių Sandra Petrukonytė.
8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais. Tai — į Kultūros vertybių registrą įtrauktas bei valstybės saugomas Lietuvos kultūros paveldas. Žinoma, kad kapinėse palaidota daug garsių politikų, mokslininkų, religinių lyderių ir kultūros veikėjų kaip rašytojas Jakovas Lifšicas ar dainininkas Danielius Dolskis. Visgi manoma, kad po sėkmingai atliktos dokumentacijos bus atrasta kur kas daugiau istorinių asmenybių kapų.
Kauno miesto savivaldybė pernai inicijavo jų sutvarkymo projektą. Kapinėse suremontuota tvora, įrengti automatiniai vartai, aplink visą perimetrą įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nuolat pjaunama žolė, naikinami atželiantys krūmynai, tikslinamos masinių kapaviečių vietos.
