Nepaisant mažų ekonomikos apimčių, 2013 metais Lietuva eksportavo į Rusiją prekių už 4,8 milijardus eurų, importas iš Rusijos sudarė 7,7 milijardus eurų. Tuo metu Lietuvai Rusija buvo pagrindinė prekybos partnerė, o Rusijos eksporto partnerių sąrašuose Lietuva užėmė 22 vietą, importo — 41 vietą.
Lietuva pralaimi
Lietuvos ir Rusijos prekybos santykių takoskyra tapo 2014 metų įvykiai Ukrainoje ir abipusių ES ir Rusijos sankcijų įvedimas. Taip pat dviejų šalių ekonominius santykius neigiamai paveikė energetinių šaltinių ir žemės ūkio produkcijos kainų kritimas.
Dviejų šalių prekių apyvarta pradėjo pastebimai mažėti. 2016 metais eksporto į Rusiją iš Lietuvos sumažėjo iki 3,1 milijardų eurų, importas nukrito iki 3,6 milijardų. Tuo pat metu Rusija iki šiol liko Lietuvos prekybos partnere numeris vienas. Kas liečia Maskvą, tai jai Vilnius tapo mažai dominančiu ir eksporto, ir importo partneriu — 2016 metais Lietuva užėmė 26 vietą ir 53 vietą (eksporto ir importo į Rusiją atitinkamai).
Nepaisant pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės vaidmens, Rusija nėra pagrindinė lietuvių investuotoja. 2016 metais Rusijos investicijos į Lietuvą sudarė 265,5 milijonų eurų, arba 2% bendrų tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą — Rusija užėmė 14 vietą investicijų reitinge.
Agrarininkai gavo velnių
Daugiausiai dėl naujų Rusijos ir Lietuvos santykių nukentėjo Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Rusijos rinką, kur Lietuvos maisto produktai buvo gerai žinomi ir taip išsiskyrė iš kitų ES šalių, nelengva pakeisti, jeigu tai išvis imanoma.
Pagal Lietuvos statistiką, 2014 metais lietuviškų žemės ūkio produktų eksportas į Rusijos rinką sudarė 221,8 milijonų eurų. Jau 2015 metais į Rusiją buvo eksportuoti tik 62,7 milijonų eurų, tai 3,5 kartų mažiau, nei 2014 metais. Rusijos statistinės institucijos duomenys byloja apie įspūdingesnius lietuvių nuostolius Rusijos rinkoje.
Lietuvos maisto produktų eksportuotojai priversti atkreipti dėmesį į atskiras rinkas — ten jiems tenka prasibrausti iki vartotojo griežtos konkurencijos sąlygų kovoje. Pirmą kartą didelė prekių apyvarta iš Lietuvos nukrypo į tokias egzitiškas šalis kaip Saudo Arabija ir Marokas. Dideles viltis deda į Kiniją, kuri neseniai leido teikti 16 Lietuvos įmonių pieno produktus. Taip pat yra viltis į Korėjos ir Japonijos rinkas.
Neabejotinai, Rusijos rinkos praradimo faktorius paveikė agrarijų pozicijas Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje. Jeigu 2013 metais žemės ūkis sudarė 4,26% Lietuvos BVP, tai 2015 metais šis skaičius nukrito iki 3,25%.
Teks iš naujo apsvarstyti viltis
Dėl naujos negatyvios dinamikos santykiuose su Rusija po 2014 metų nukentėjo ne tik Lietuvos žemės ūkis. Problemos atsirado ir kitose srityse, į kurias Lietuva sudeda dar didesnes viltis.
Kalba eina, pirmiausiai, apie paslaugų sferą. Ši svarbi šalies ekonomikos dalis suteikia jai didžiausią pagreitį. Taip, 2016 metais užsienio paslaugų augimas sudarė 10,9% palyginus su 2015 metais, o apimtis viršijo 11,4 milijardų eurų. Tuo pat metu eksportas padidėjo 13,5% — iki 6,8 milijardų eurų, o paslaugų importas padidėjo tik 7,4% ir sudarė 4,6 milijardų.
Lietuvos ekonomika užtikrintai juda link bedugnės >>
Paslaugų rinkos plėtrai labai svarbūs santykiai su Rusija, atsižvelgiant į Rusijos įtaką Lietuvos transporto ir turizmo paslaugų srityse. 2013 metais lietuviškų paslaugų eksportas į Rusiją sudarė 1,23 milijardų eurų, o 2016 metais šis skaičius sumažėjo iki 0,82 milijardo.
Remiantis dabartine politinių santykių dinamika, galima laukti, kad Lietuvos ir Rusijos prekybos santykiai artimiausiu metu neatneš Lietuvos ekonomikai tokių didelių dividentų kaip anksčiau.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
