Žolinė — derliaus šventė — apipinta papročiais bei tradicijomis. Senovės baltų apeigos šią dieną būdavo skiriamos deivei gimdytojai Ladai: jai atitekdavo naujai subrendusio derliaus aukos.
Į Naisius prisiminti senuosius baltiškus Žolinės papročius, pabendrauti, pasidžiaugti žaliuojančia ir žydinčia gamta susirinko vietiniai gyventojai ir svečiai.
Šventė vyko Ugnies aikštėje.
Senolių patarlė skamba: "Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės".
Apeigų bei edukacinių užsiėmimų metu buvo garbinamas derlius ir vasaros žolynai.
Visi norintys galėjo išsikepti duonelės ant laužo.
Vaikučių laukė įvairūs žaidimai.
Linksmieji muzikantai visus sukvietė į Ugnies aikštę, kur kiekvienas galėjo pasidaryti šventinę puokštę ar nusipinti vainiką iš svarbiausio Žolinės puokštės akcento — rugio varpos bei vaistingųjų ramunėlių, raudonėlių, kraujažolių, pelynų ar kitų Naisių krašto augalų.
Vainikų pynimas iš žolynų.
Arbatžolių edukacija.
Vainikas — svarbiausia puošmena Žolinių metu.
Žolinės sukvietė kiek suagusius, tiek ir jaunimą bei vaikus.
Sugrįžtančios senosios Žolinių šventės Naisiai dabar lauks kitąmet.
