— Labas, Jonai. Šiandien perskaičiau žiniasklaidoje gerą naujieną. Pasirodo, lenkai yra tikrai išmintingi ir nusprendė neplatinti savo pasuose mūsų šventybės!
— Labas, Ramūnai. Aš irgi apsidžiaugiau susižinojęs, kad Lenkijos vidaus reikalų ministerijos apklausoje Aušros vartai užima tik 8-ą vietą iš pasiūlytų 13 atvaizdų, smagu, kad mūsų kaimynai nusprendė "neatkasinėti praeities". Mūsų sostinės ilgaamžė istorija pilna prieštaravimų. Tačiau šiandien de-jure ir de-facto Vilnius yra Lietuvos sostinė, ir bet kokios užuominos dėl Lenkijos teisės į šį regioną, manau, tik kenkia Lietuvos ir Lenkijos santykiams. O su kaimynais, kaip žinome, reikia sutarti.
— Štai ir Vilniaus savivaldybė priėmė protingą sprendimą, kad dvi lenkų ir viena rusų mokyklos gaus gimnazijos statusą. Užteks skirstyti Lietuvos piliečius pagal tautinį požymį į "titulinius" ir "netitulinius". Juk kertinis Europos Sąjungos akmuo, kaip ir buvusios Sovietų Sąjungos, visų tautų lygybė. Liūdna matyti, kaip šiandien daugelyje šalių atgimsta nacionalizmas, kuris — ar gi mes užmiršome?— išaugo iki fašizmo ir sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Milijonai aukų! O juk Trečiajame pasauliniame kare, branduoliniame kare, gali žūti dar daugiau. Geriau prasta taika, nei geras karas!
— Juolab su lenkais, su kuriais mes dar Viduarmžiais sudarėme Abiejų tautų Respubliką. Šiandien Lenkija viena stipriausių ES šalių, o Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai potencialai neprilygsta vienas kitam. Bet mes turime daug bendrų energetinių ir transporto projektų. Vilnius kartu su Varšuva tapo NATO narėmis. Mums nėra ko dalintis. O bet kokį nacionalistų bandymą mus sukiršinti reikia nukirsti iš karto. Tikiuosi, Vyriausybė sugebės artimiausiu metu išspręsti visus nesusipratimus dėl tautinių mažumų Lietuvoje ir Lenkijoje.
— Aš turiu daug draugų ir tarp lenkų, ir rusų, baltarusių, ukrainiečių ir totorių, nes jų protėviai jau seniai apsigyveno Lietuvos kraštuose. Vilnius — daugiatautis miestas. Štai ir šiandien vakare su šeima einam į svečius pas mano mokyklos draugą lenką Marjaną. Jis vedęs lietuvę, kurios tėvas — lietuvis, o mama — rusė.
— Perduok jiems linkėjimus nuo manęs. Iki susitikimo, Ramūnai.
