Pokyčiai pribrendo
RŽD jau seniai nori perorientuoti solidžius krovinių srautus, kurie eina iš Rusijos per Lietuvą, į savo uostus, vadovaujantis pragmatika ir ekonomika.
Visų pirma šalis yra suinteresuota maksimaliu pelnu. Labai sėkminga Rusijos geografinė padėtis Europos ir Azijos pasienyje, daugybė priėjimų prie jūrų ir vandenynų, kurie atlieka svarbų vaidmenį krovinių gabenime, ilgą laiką nebuvo tinkamai naudojami.
TSRS laikais pirmenybė buvo teikiama Sąjungos respublikų plėtrai. Stokojant naudingųjų iškasenų dažnai viltis dėti tekdavo į sritis, naudojančias vietos pranašumus, įskaitant logistiką. Todėl Klaipėda, Ventspilis, Ryga ir Batumis tapo svarbiomis krovinių, kurie atitiko visus TSRS poreikius arba buvo eksportuojami, lokacijos vietomis.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija vis dažniau pradėjo naudotis savo logistikos pranašumais, kad nepriklausytų nuo gamtinių išteklių eksporto.
Antroji priežastis yra ta, kad naujų šalių — buvusių sovietinių respublikų, kurių uostai "išaugo" nuo Rusijos krovinių, politika, tapo priešiška. Dėl planinių Rusijos Federacijos vadovybės veiksmų didelė dalis Rusijos krovinių jau perkelta į sparčiai besivystančius nacionalinius uostus.
Bendruose keliuose
Palanki strateginė Lietuvos pozicija Baltijos jūroje, ryžtingos Vilniaus pastangos pakeisti prarastus Rusijos krovinius kroviniais iš kitų šalių kol kas leidžia šaliai išlaikyti seną lygį.
Didelį vadmenį šiame procese atlieka ir Rusijos išankstinis informavimas apie savo planuojamą išėjimą iš Lietuvos krovinių gabenimo rinkos ir laipsniškas šio proceso pobūdis.
Dėl to 2010-aisiais krovinių pervežimo geležinkeliais apimtis Lietuvoje buvo tokia pat, kaip tikimasi ir 2017-ųjų pabaigoje — apie 48 milijonus tonų.
Ne mažiau svarbu tai, kad "Lietuvos geležinkeliai" nesiekia gadinti santykių su potencialiais ir realiais klientais ir bando atsiriboti nuo politikos, kurią Vilnius dažnai vykdo nepaisydamas LG interesų.
Pagrindinis LG darbo principas — veiksmingų maršrutų kūrimas visomis įmanomomis kryptimis. Ir Kaliningrado kryptis nėra išimtis. Per pirmuosius du 2017-ųjų mėnesius, Kaliningrado geležinkelių duomenimis, tranzitinių krovinių apimtis per Lietuvą į Kaliningrado sritį padidėjo 14%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Kitas veiksnys — gana aktyvi Lietuvos ūkio eksporto ir importo veikla. Tranzitiniai kroviniai sudaro tik nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų Latvijos geležinkelio krovinių gabenimo.
Svarbus LG plėtros etapas yra bendros siena su didžiąja Lenkijos ekonomika.
"Lietuvos geležinkeliai" rado būdą sutaupyti >>
Padės išsaugoti tam tikrą krovinių apyvartą su Rusija ir Kinijos veiksnys. Kinijos vadovybei labai svarbu plėtoti savo logistikos projektus tokiu būdu, kad politiniai prieštaravimai tarp šalių, dalyvaujančių Kinijos tranzito projektuose, netrukdytų juos įgyvendinti. Ir Kinija yra pasirengusi daryti spaudimą tiems, kurie pareiškė apie savo pasirengimą dalyvauti projekte "Vienas diržas, vienas kelias", tačiau iš tikrųjų trukdo jį įgyvendinti. Todėl vis daugiau Kinijos prekių kasmet pateks į Lietuvos uostus per Rusiją. Ir vis daugiau prekių iš ES gabenama Lietuvos ir Rusijos geležinkeliais į Kiniją.
Rimtos problemos Lietuvai prasidės tada, kai Rusijos Federacija "neįleis" šalies teritorija sekančių krovinių iš Baltarusijos — pagrindinės LG klientės. Rusija jau pradeda šį darbą. Nesenai Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė apie būtinybę susieti naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms su pagamintų naftos produktų transportavimu per Rusiją.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
