VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Vyriausybė pritarė žemės ūkio ministerijos siūlymui įsteigti žemės ūkio atašė pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Japonijoje bei panaikinti tokią pareigybę diplomatinėje atstovybėje Rusijoje, rašoma Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyboje.
Toks sprendimas priimtas, nes po Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams, labai sumažėjo ten esančio atašė veiklos galimybių.
"Nors 2016 metais eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 3 vietoje iš 141 eksporto partnerių, verta pabrėžti, kad lietuviškos kilmės produktai tesudarė 15% viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją. Eksportas vyko ir vyksta, pagalbos verslui nereikia. Po Rusijos embargo labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės šioje valstybėje. Embargo panaikinimo atveju ir atsiradus poreikiui vėl steigti žemės ūkio atašė Rusijoje bus peržiūrima žemės ūkio sektoriaus ekonominio atstovavimo geografija ir svarstoma dėl tokios galimybės", — teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Tuo tarpu Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje — ji importuoja daugiau kaip 60% reikalingų maisto produktų. Stebint augantį lietuviškos produkcijos eksportą, ateityje matomas dar didesnis potencialas ir galimybės — Lietuvos žinomumas Japonijoje yra labai išaugęs, vyksta intensyvus Lietuvos ir Japonijos verslo dialogas. Todėl, pasak ministro Markausko, labai svarbu tęsti darbą su šios šalies atsakingomis institucijomis. Šiam teiginiui pritaria ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
"Vyriausybė aktyviai ieško naujų rinkų Lietuvos žemės ūkio produkcijai ir siekia plėsti eksporto apimtis. Atašė pareigybės įsteigimas Japonijoje turėtų pasitarnauti šiems svarbiems tikslams. Bendradarbiavimas tarp abiejų šalių institucijų taps ženkliai efektyvesnis", — teigia Skvernelis.
Specialiojo žemės ūkio atašė Japonijoje vykdomas funkcijas numatoma išplėsti, kad jis galėtų rūpintis ir turizmo bei kitomis svarbiomis sritimis.
Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje. Ji importuoja daugiau kaip 60% reikalingų maisto produktų. Japonijoje vyksta daug tarptautinių parodų, mugių ir seminarų, kuriuose Lietuva galėtų pristatyti žemės ūkio produkciją ir ieškoti partnerių bendradarbiavimui.
Per 2015-2016 metus lietuviškos kilmės produktų eksportas į Japoniją padidėjo 4 kartus nuo 26 milijonų eurų iki 105,1 milijonų eurų, kai tuo tarpu prekyba su Rusija 2016 metais lietuviškos kilmės produktais sudarė tik 62 milijonų eurų.
Delegavus atašė į Japoniją, Žemės ūkio ministerija turės devynis specialiuosius žemės ūkio atašė. Keturi iš jų jau dirba Briuselyje, kiti — JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Italijoje.
Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje, kuri bus įsteigta vietoj žemės ūkio atašė pareigybės Rusijoje, bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pareigybės metinio lėšų poreikio ūkiniam aprūpinimui ir sveikatos draudimui skirtumas, lyginant su naikinama žemės ūkio atašė Rusijoje pareigybe, yra 22,265 tūkstančių eurų.
