Vokietijos prezidentas Steinmeieris atvyksta į Lietuvą

© Sputnik / Максим Блинов / Pereiti prie nuotraukų bankoГлава МИД Германии Франк-Вальтер Штайнмайер
Глава МИД Германии Франк-Вальтер Штайнмайер - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lietuvos ir Vokietijos prezidentai aptars bendradarbiavimą ES ir NATO srityse

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugpjūčio 24 dieną, prezidnetė Dalia Grybauskaitė susitiks su Vokietijos Federaliniu prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Frankas-Valteris Šteinmejeris), kuris atvyksta į Lietuvą oficialaus vizito, pranešė trečiadienį Prezidentūros kanceliarija.

Tai pirmasis naujojo Prezidento vizitas mūsų šalyje jam pradėjus eiti pareigas šį pavasarį.

"Valstybių vadovai aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO, be to, didelis dėmesys bus skiriamas saugumo situacijai regione ir visame pasaulyje", — rašoma pranešime.

Prezidentės teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, su kuria mus sieja tiek visapusiškas bendradarbiavimas beveik visose svarbiausiose srityse, tiek tvirti istoriniai ryšiai bei ilgalaikės kultūrinės tradicijos.

Пакт Молотова-Риббентропа - Sputnik Lietuva
Vokietija padovanojo Lietuvai Molotovo-Ribentropo pakto kopiją

Prezidentūros duomenimis, antrąją vizito dieną penktadienį, rugpjūčio 25-ąją, Lietuvos ir Vokietijos prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius. Šiuo metu priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.  

Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Per pusmetį batalionas pasiekė pilną kovinę parengtį ir tapo neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, o jo karių socialinė veikla yra matoma visuomenėje.

2016 metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas sprendimas, siekiant "stiprinti rytinį aljanso flangą", dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Jas formuoti įsipareigojo Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir JAV.

Šiuo metu į Lietuvą jau atvyko apie 450 Vokietijos karių, taip pat kariai iš Belgijos ir Nyderlandų.

NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo kariai, kitais metais — Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.

Grybauskaitė įteikė Merkel valstybinį apdovanojimą >>

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.

Beprecedentes nuo Šaltojo karo laikų pastangas stiprinti savo karinį buvimą Rytų Europoje NATO tariamai paaiškina padidėjusia agresija iš Rusijos pusės. Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacijos eskalavimu nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos tarnauja NATO pretekstu nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Naujienų srautas
0