Specialus JAV atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris po susitikimo su Rusijos kolega Vladislavu Surkovu Minske užsuko į Lietuvą, kur irgi aptarė Ukrainos reikalus. Tai reiškia, kad Vilniaus nuomonė šioje srityje svarbi Vašingtonui, ar pastarasis tik duoda nurodymus?
Lietuva kaip JAV agentas Europoje
Jau 2014 metais ne kas kitas, kaip JAV milijardierius ir žinomas "spalvotų revoliucijų" (arba tiesiog valdomo chaoso) rėmėjas George'as Sorosas paragino ES lyderius parengti skubų pagalbos planą Ukrainai, kaip Jungtinės Valstijos pasiūlė pagalbos planą Europai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
O dabar paskaitykime Lietuvos konservatorių, kurie draugauja su ponu Sorosu ir dominuoja šalies užsienio politikoje, neseniai paskelbtos iniciatyvos "Naujas Europos planas Ukrainai" tekstą: "Europa vėl gali būti stipri, jeigu ji drąsiai imsis didelio Europos plano Ukrainai. <…> Finansinės paramos paketas turėtų siekti bent 5 milijardus eurų per metus ir turėtų būti panašai sudarytas kaip ir paramos paketas, kurį per paskutinius keletą metų Vakarų bendruomenė suteikė Graikijai".
Toliau Lietuva šiuo klausimu ketina ieškoti bendraminčių Europoje, kur finansinės paramos korumpuotai Ukrainai kaip "juodai skylei" entuziastų yra nedaug. Vilnius irgi puikiai supranta, kad pinigai bus išvogti, bet esmė yra kitokia.
Dabartinė Ukraina yra antirusiškas JAV projektas, "neužgyjanti žaizda" prie Rusijos sienų. Tačiau patys finansuoti jo amerikiečiai nenori — tegul tai daro Europa, kuri dar turi patikėti, kad jai tai naudinga. O jeigu nenori tikėti ir kovoti su "Kremliaus agresija", Lietuva kaip JAV agentas paaiškins, kodėl reikia mokėti, tuo labiau, kad mokės ne ji ar Lenkija, o "senoji Europa" (pirmiausiai, Vokietija).
Lietuva kaip JAV tarpininkas Ukrainoje
Tačiau Vilniaus vaidmuo JAV politikoje Ukrainos kryptimi, atrodo, neapsiriboja Europos frontu. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie Lietuvos skirtingo pobūdžio karinę paramą Ukrainai, perduodant jai amerikietiškus ginklus, siunčiant ten savo instruktorius ir net samdinius.
Kitaip tariant, Vilniaus santykiai su Kijevo režimu primena jo bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicija, būnant tarpininku tarp jos ir ES. Galima pagalvoti, kad toks vaidmuo yra nenaudingas Lietuvai, bet jis turi keletą privalumų.
Pirma, bet koks bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis — ar tai būtų Ukraina, ar Afganistanas — yra nedidelio masto dalyvavimas didelėje politikoje. Antra, neseniai Vilniuje buvo surengta Valdo Adamkaus konferencija, kurioje buvo sakoma, jog anksčiau Lietuva buvo matoma regione, o dabar tos lyderystės nėra, kas verčia ją "vėl imtis iniciatyvos suburti ES pakraštį, užimti poziciją ir ją ginti".
Toks Vilniaus suaktyvėjimas gali būti paaiškintas dar ir tuo, kad į tokią lyderystę šiandien aktyviai pretenduoja Lenkija, kuri Lietuvos kaip lygiaverčio partnerio šalia savęs nemato. Tačiau,
jeigu pastaroji sugebės įrodyti savo svarbą Vašingtonui, jis, galbūt, galės padėti Vilniui konkurencijoje su Varšuva, jau nekalbant apie įtaką ES.
Tokiu būdu, energinga Lietuvos parama JAV politikai Ukrainos atžvilgiu tiek Europoje, siekiant priversti pastarąją finansuoti Amerikos priešpriešą su Rusija, tiek pačioje Ukrainoje yra ne tik geopolitinio pavaldinio pareigų vykdymas, bet ir pragmatiška investicija į savo statusą (įtaką) Rytų Europoje ir visoje ES.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
