VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Vokietijos Federaliniu prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke aplankė NATO batalione tarnaujančius vokiečių karius, pranešė Prezidentūros kanceliarija.
Aljanso priešakinių pajėgų kovinėje grupėje, dislokuotoje Lietuvoje, tarnybą šiuo metu atlieka 450 šios šalies karių. Atsakomybę jai vadovauti taip pat yra prisiėmusi Vokietija.
Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva labai vertina Vokietijos sprendimą imtis kertinio vaidmens užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Pasak Prezidentės, didžiausią politinį ir ekonominį svorį Europoje turinti Vokietija ne kartą prisiėmė atsakomybę sprendžiant sudėtingas ES krizes. Šiandien ši šalis demonstruoja lyderystę užtikrinant NATO rytinio flango ir viso Aljanso saugumą.
2016 metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas sprendimas, siekiant "stiprinti rytinį aljanso flangą", dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Jas formuoti įsipareigojo Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir JAV.
Šiuo metu į Lietuvą jau atvyko apie 450 Vokietijos karių, taip pat kariai iš Belgijos ir Nyderlandų.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo kariai, kitais metais — Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Beprecedentes nuo Šaltojo karo laikų pastangas stiprinti savo karinį buvimą Rytų Europoje NATO tariamai paaiškina padidėjusia agresija iš Rusijos pusės. Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacijos eskalavimu nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos tarnauja NATO pretekstu nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
