VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Aštuoni iš 10 lietuvių, eidami per perėją, žiūri į išmanųjį, o ne į gatvę, pranešė LRT.lt su nuoroda į draudimo bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.
Žmonės, eidami keliu, dažniausiai naudojasi išmaniaisiais telefonais — kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose.
Komentarai internete turi išmokyti pėsčiuosius elgtis atsargiai >>
Draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas pripažista, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus.
"Bendravimas telefonu einant gatve "atitveria" nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis", — įspėjo Matiukas.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6% daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų — 47, taip pat — 36 pėstieji.
Tyrimas parodė, kad 83% pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11% gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose.
"Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereina gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydamiesi muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo", — kalbėjo Matiukas.
Pasak jo, telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26-55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18-25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.
Jo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nekalbėti mobiliuoju einant per gatvę, galėtų sustiprinti pėsčiųjų saugumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9% pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7% įsijungia laisvųjų rankų įrangą. Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19% vairuodami juo nekalba, o 17% važiuodami automobiliu kalba per laisvųjų rankų įrangą.
Pasak Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3% pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija, tai už vairo daro ir 4% vairuotojų.
"Spinter tyrimų" Lietuvos eismo dalyvių apklausa "Gjensidige" užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkstantį įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.
