Įdomu tai, kad grupės varžybos vyks iš karto keturiose valstybėse — Izraelyje, Rumunijoje, Suomijoje ir Turkijoje, kur bus sužaistas ir finalas. Turkija — pripažinta krepšinio šalis, o štai Rumunijos buvimas šiame sąraše kiek nustebino. Tačiau sakoma, kad ji tikrai pasirengusi turnyrui. Be to, toks "avansas" turėtų paskatinti rumunų susidomėjimą krepšiniu.
Savo ruožtu Suomijoje europinės aukščiausio lygio krepšinio batalijos vyks po 50 metų pertraukos. Izraelyje Europos čempionatas buvo surengtas 1979 metais, tuomet šeimininkai iškovojo sidabrą. Šiandien favoritai kiti.
Ispanija be konkurencijos
Kai norima save paguosti, teigiama, kad žaidžia ne pavardės, o žmonės. Tačiau Ispanijos rinktinės atveju tai menka paguoda — ji atrodo taip galingai, kad sutrukdyti jai gali tik nesusipratimas. Šiame kontekste užtenka pasakyti, kad vėl "vienoje valtyje" broliai Gasoliai, kurie gerai žinomi už Atlanto. Taip pat iš NBA atkeliavo Ricky Rubio. O dar yra Sergio Rodriguezas bei nesenstantis "La Bomba Navarro".
Ir tai jau nekalbant apie tiesiog gerus žaidėjus, kurie kokioje nors kitoje Europos komandoje žaistų starto penkete, o čia bus atsarginiai. Gaila, kad ispanams nepadės Serge Ibaka ir Nikola Mirotičius, kuriam reikia spręsti kontrakto klausimus Amerikoje, bet kitų ekipų nuostoliai dar didesni.
Tarp pagrindinių pretendentų į medalius reikėtų paminėti Prancūziją, Serbiją, Kroatiją, Graikiją bei Lietuvą (apie ją kiek vėliau), ir kiekvienai komandai teks verstis be kelių išskirtinai svarbių žaidėjų.
Pavyzdžiui, graikus labai susilpnino kylančios NBA žvaigždės Gianniso (toliau net nebandykite ištarti) Antetokounmpo iškritimas iš rikiuotės dėl kelio traumos (nors sakoma, kad tai gali būti nešvarūs jo klubo žaidimai), o Vassilis Spanoulis baigė karjerą nacionalinėje rinktinėje. Neaišku, kaip be traumuoto Tonio Parkerio ir pailsėti nusprendusio Nicolaso Batumo atrodys prancūzai (teks tenkintis Nando De Colo, Evanu Fournier ir Borisu Diaw).
Panaši situacija Kroatijos komandoje, kuri, kaip ir kiti nesugebėjo surinkti visų geriausių, bet turi tokių lyderių kaip Dario Saricius ir Bojanas Bogdanovicius. Tačiau labiausiai, turbūt, "nukraujavo" Serbija, kurią galutinai gali pribaigti įžaidėjo Milošo Teodosičiaus trauma.
Na, o ir taip ne itin galinga Italija susiėmė už galvos po epizodo, kurio metu draugiškose (!) rungtynėse jos pagrindinė žvaigždė Danilo Gallinaris smogė varžovui į veidą, susilaužė ranką ir praleis Europos pirmenybes.
Lietuva neramina
Lietuvos krepšinio mėgėjai laukia čempionato pradžios su nerimu. Pagrindinė komandos bėda — nestabilumas. Kitaip tariant, vieną dieną ji gali solidžiai sužaisti su stipriu oponentu, o jau kitą — nusileisti akivaizdžiai silpnesniam.
"Šviesos spindulys" šioje karalystėje — matyt, geros NBA duonos paragavęs ir dar labiau patobulėjęs Mindaugas Kuzminskas. Tuo pat metu "bokštai" (Donatas Motiejūnas ir Jonas Valančiūnas) nedžiugina: pirmas neranda vietos aikštelėje, antras neranda savęs. Taip pat labai jaučiasi komandos priklausomybė nuo įžaidėjo Manto Kalniečio žaidimo, kuris banguoja. Pagaliau, nėra jausmo, kad vyriausias treneris kontroliuoja situaciją ir žino, ką daro.
Trumpai sakant — ekipos potencialas didelis, bet gali neatsiskleisti, ir medaliais pasipuoš kiti. Greičiausiai, kiekvienos rungtynės su daugiau ar mažiau stipriais varžovais bus įtemptas ir nenuspėjamas nervų karas. Šiame kontekste svarbu, kad turnyro metu komanda pajaustų savo žaidimą ir pradėtų veikti kaip darnus mechanizmas.
Galbūt, pritrūks pailsėti nusprendusio veterano Pauliaus Jankūno ir jaunojo Domanto Sabonio, kuriam liepė nevykti į čempionatą jo nauja NBA komanda. Tačiau tokia situacija, kaip buvo pasakyta aukščiau, yra bendras turnyro fonas, rodantis, kad amerikiečiams paprasčiausiai nusispjauti į Europos ir pasaulio sportą, kai ant kortos jų pinigai.
Tačiau pamirškime visus nemalonius dalykus ir mėgaukimės prasidedančia krepšinio švente!
