VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Į Lietuvą bendroms treniruotėms su šalies ir sąjungininkų kariais atvyksta JAV kariai — nauja Sausumos pajėgų rotacinių pajėgų kuopa, pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
"Rugpjūčio 29 dieną iš JAV 91-ojo kavalerijos pulko atvykstantys prieštankinės kuopos kariai į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje atvyks bendrojo naudojimo keliais iš nuolatinės dislokacijos vietos Vokietijoje. Per Lenkiją atvažiuojantys kariai atsigabena ginkluotę ir kovinę techniką: visureigius HUMVEE, logistinius sunkvežimius — iš viso apie 30 technikos vienetų", — rašoma ministerijos pranešime.
Planuojama, Lietuvoje šios kuopos kariai bus dislokuoti iki šių metų spalio vidurio. Rotacijos metu JAV kariai savarankiškai treniruosis situacinio rengimo pratybose, dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniais.
Jau spalio pradžioje, planuojama, jog JAV kariai kartu su Lietuvos ir kitų NATO šalių prieštankiniais padaliniais tarptautinėse pratybose "Hunter" (lietuviškai "Medžiotojas").
JAV sausumos pajėgų kariai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje rotuojasi nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV sausumos pajėgų operacijos "Operation Atantic Resolve" ("Atlanto ryžtas").
Be to, demonstruodama ilgalaikius įsipareigojimus ir remdama NATO pastangas Baltijos šalyse JAV nuo šių metų rugsėjo pradžios pradeda vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Tai jau bus penktas kartas, kai JAV karinės poro pajėgos, siekdamos užtikrinti oro erdvės saugumą prie rytinių NATO sienų, patruliuos šioje misijoje iš Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės Šiauliuose.
2016 metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas sprendimas, siekiant "stiprinti rytinį aljanso flangą", dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Jas formuoti įsipareigojo Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir JAV.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Beprecedentes nuo Šaltojo karo laikų pastangas stiprinti savo karinį buvimą Rytų Europoje NATO tariamai paaiškina padidėjusia agresija iš Rusijos pusės. Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacijos eskalavimu nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos tarnauja NATO pretekstu nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
