Pirmojo "faktinio" valstybės vadovo naujausioje Lietuvos istorijoje — Vytauto Landsbergio (Landsbergis gimė 1932-ųjų spalio 18 dieną — Sputnik) 85-ojo gimtadienio išvakarėse informacinėje erdvėje eilinį kartą nuskambėjo šaukimas: "Suteikime Profesoriui "Lietuvos prezidento" statusą!"
Interviu televizijos kanalui "Lietuvos rytas" šįkart tai pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Prancketis. Esą klausimas dėl buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimo "pirmuoju prezidentu" po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais bus įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.
Ankstesni bandymai, kurių griebėsi konservatoriai, nenusisekė. Naujasioje šalies istorijoje Landsbergio vyresniojo prezidentystė paskutinį kartą pavyko praėjusio šaukimo Seimo įgaliojimų pabaigoje, kai valdančiojoje koalicijoje buvo socialdemokratai, Darbo partija ir "Tvarka ir teisingumas". Ir štai eilinis bandymas.
Pabrėžtina, kad šįkart tai inicijavo ne konservatorių atstovas, o Seimo pirmininkas Pranckietis, deleguotas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis nedelsdamas atmetė pirmininko pasiūlymą. Karbauskis priminė, kad dar prieš 15 metų Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė vienareikšmį nuosprendį: "1990 — 1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui". O tai reiškia, kad visos insinuacijos šiuo klausimu yra nepagrįstos. Valstiečių lyderis išreiškė įsitikinimą, kad jo poziciją palaikys dauguma frakcijos narių.
Ironiškai dėl "prezidento" statuso Landsbergiui suteikimo pasisakė ir Seimo deputatas iš partijos "Tvarka ir teisingumas" Petras Gražulis. Jis pasiūlė ne tik suteikti tokį aukštą titulą muzikos profesoriui Landsbergiui, bet ir paskelbti jo gimtadienį valstybine švente ir padaryti ją ne darbo diena. Atitinkamas pakeitimus Atmintinų dienų įstatyme ir Darbo kodekse Gražulis jau užregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
"Nors tauta net kelis kartus Landsbergio į prezidentus nerinko, tačiau jis nenuleido rankų dėl šio ypatingo statuso.
Kaip rodo istoriniai faktai dėl Laisvės premijos, Landsbergis pasieks ir šį, prezidento statusą suteikiantį tikslą. Toks atkaklus tikslo siekimas ir svarbus Landsbergio jubiliejus turi būti įprasmintas ne tik prezidento statusu, bet ir nedarbo diena Lietuvos piliečiams, kurie turės progą švęsti kartu su vienu nepopuliariausių asmenų Lietuvoje", — aiškinamajame rašte teigia Gražulis.
Dėl Landsbergio vyresniojo nepopuliarumo tarp žmonių Gražulis nepamelavo. Dar 2010-ųjų viduryje-pabaigoje žiniasklaidoje dažnai buvo skelbiami "nemylimiauių Lietuvos politikų" reitingai. Jose "pirmojo faktinio nepriklausomos Lietuvos vadovo" Vytauto Landsbergio pavardė nuolat buvo lyderių trejetuke.
Tačiau Daliai Grybauskaitei atėjus į Prezidento rūmus viešosios nuomonės apklausos "žmonių nemeilės" klausimu tapo atliekamos vis rečiau ir rečiau. O paskutinėje, kurią 2010 metais atliko žurnalas "Veidas", Landsbergio vardo visiškai nebuvo. Nuo to laiko parlamentinė konservatorių frakcija beveik kiekvienus metus pradėjo teikti įstatymo projektą dėl prezidento įgaliojimų suteikimo jų dvasiniam lyderiui.
Tačiau, net valdant valdančiajai koalicijai (2008-2012 metai) konservatoriams napevyko priimti tokio įstatymo. Maksimalia, ką jiems sugebėjo padaryti savo "patriarchui" — suteikti jam valstybinę apsaugą, kuri valstybės biudžetui kainavo 272 tūkstančių eurų per metus.
Dar vieno bandymo įrašyti savo pavardę į Lietuvos istoriją — lygiomis su prezidentais Algirdu Brazausku, Valdu Adamkumi, Rolandu Paksu ir Dalia Grybauskaite — Vytautas Landsbergis griebėsi 2014 metais.
"Sostų karų" konservatorių stovykloje metu Landsbergiui pavyko pastatyti už partijos vairo savo anūką — Gabrielių. Buvo manoma, kad partija laimės 2016-ųjų Siemo rinkimus, kad ramiai įvesti pataisas į Lietuvos Konstituciją — sumažinti amžiaus cenzą prezidento pareigoms nuo 40 metų iki, pavyzdžiui, 35 metų (Gabrieliui 2019-ųjų prezidento rinkimų metu bus 37 metai — Sputnik).
Visos prielaidos tam buvo. Socialdemokratų reitingas — amžinų konservatorių priešų veržliai krito, ir valdančioji konservatorių-liberalų koalicija ruošėsi grįžti į politinį Olimpą, kad 2019 metų pavasarį pasodinti į prezidento kėdę Landsbergį, tebunie ir jaunesnįjį.
Tačiau įvyko tai, kas nebuvo numatyta. Politinė mašina, kuri reguliariai dirbo visu 26 naujosios Lietuvos istorijos metus, sutriko. Pagal rinkimų į Seimą 2016-ųjų rudenį rezultatus valdžia nuo socialdemokratų perėjo ne į konservatorių rankas, o atiteko mažai patyrusiems "žaliesiems valstiečiams".
Kaip Landsbergis vyresnysis toliau palaikys savo anūką ir kur Lietuvą nuves "pirmojo prezidento" klausimas — parodys laikas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
