VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Prezidentė trečiadienį pateikė Seimui įstatymų pataisas profesinio mokymo sistemai reformuoti, praneša Prezidentūros kanceliarija.
Pasak Dalios Grybauskaitės, valstybės konkurencingumui, ekonomikos augimui būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis.
"Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai grožio specialistų ir floristų rengiame daugiau nei inžinierių ar socialinių darbuotojų", — rašoma prezidentės pranešime.
Anot prezidentės, profesiniam žmonių rengimui kasmet išleidžiama 85 milijonų eurų, tačiau už tuos pinigus rengiami darbo rinkos poreikių neatitinkantys specialistai ir emigrantai, o įmonės ir investuotojai pačios priverstos apmokyti darbuotojus profesijos.
Pagal pataisas turėtų pasikeisti ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, atsiras nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.
Viešosios įstaigos
Visos mokyklos taps viešosiomis įstaigomis — tai paskatins verslą dalyvauti ugdymo procese, o įstaigos gaus papildomų pajamų už paslaugas. Už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys socialiniai partneriai, tarp jų ir verslas. Dabar profesinę mokyklą valdo direktorius, o tarybą sudaro pačios mokyklos atstovai.
Patvirtintas trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašas >>
Taip pat aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas, o piktnaudžiaujantys profesinės mokymo sistemos teikiamomis paslaugomis turės grąžinti valstybės sumokėtas įmokas. Nuo 2010 metų stojančiųjų, kurie jau turi profesinę kvalifikaciją, išaugo 40%, o jau turinčių aukštąjį išsilavinimą — net 20 kartų. Neretai į profesinę mokyklą stojama tik dėl socialinių lengvatų, kasmet mokyklų nebaigia beveik ketvirtadalis mokinių.
Dualinis mokymas
Prezidentė siūlo įvesti dualinį mokymą, kai profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje, kad darbdaviams nereikėtų pakartotinai mokėti už darbuotojų apmokymus. Dualinio mokymo sistema sėkmingai veikia Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, pradėta diegta Čekijoje ir Slovakijoje.
Pameistrystė
Siekiama, kad jaunimas mokytųsi paklausių profesijų, todėl pataisose numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Jaunuolis pats galės pasirinkti, ar mokytis profesinėje mokykloje, ar eiti tiesiai dirbti ir kartu nuotoliniu būdu įgyti vidurinį išsilavinimą. Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos šalyse (EBPO) pameistrystės būdu mokosi daugiau kaip 30% mokinių, kai Lietuvoje — tik 2%.
Pertvarkoje numatyta profesinių mokyklų tinklą vystyti atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimą — į ekonomikos vystymosi prognozes. Dabar vaikus ruošia daugiausiai mokyklos darbuotojai, kai turėtų — darbdaviai. Taip pat, vadovaujantis Skandinavijos ir kitų šalių praktika, profesijos pasirinkimas numatomas jau nuo 5 klasės vidurinėse mokyklose.
Anksčiau Švietimo ir mokslo ministerija atliko stojimo į profesines mokyklas analizę ir nustatė, kad ši sistema reikalauja didelių pertvarkų, nes daug žmonių stoja antrą kartą tik dėl valstybės teikiamų lengvatų.
Profesinėse mokyklose besimokantys gauna iki 29 eurų dydžio stipendijas (tik pirmosios kvalifikacijos siekiantys), socialinį draudimą, ligonių kasų paslaugas, viešojo transporto lengvatas, nuolaidas vaikų darželiams, kita.
