— Sauliau, ar skaitei Dalios Grybauskaitės interviu komerciniam portalui? Man šis interviu eilinį kartą parodė, kaip nutolusi mūsų prezidentė nuo liaudies.
Bendros frazės apie tai, kaip "Jos didenybė" rūpinasi tėvynainiais nesiderina su realia padėtimi šalyje, už kurią prezidentė atsakinga. Jau aštuonerius metus ji gyvena prezidento rūmuose, o tai reiškia, pati prisidėjo prie visų neigiamų reiškinių tiek ekonomikoje, tiek ir visuomeniniame ir politiniame šalies gyvenime.
— O man mūsų prezidentės darbo metodai ir stilius labai prie širdies! Ji tvirtai ir užtikrintai duoda atkirtį visiems Lietuvos nepriklausomybės priešams.
— Matai, tu žaviesi išorine Dalios Grybauskaitės veiklos atributika, o aš su skaičiuotuvu rankose sumuoju jos nesėkmes.
Pradėkim nuo jos pagrindinės pareigos — šalies užsienio politikos. Per aštuonerius prezidentavimo metus santykiai su dviem stambiausiomis mūsų kaimynėmis — Baltarusija ir Rusija ne tik nepagerėjo, bet beveik visiškai žlugo.
Darbo prezidento poste pradžioje Grybauskaitė žadėjo suderinti santykius su Maskva. O dabar rusai laiko Lietuvą vienu aršiausių priešų ir įvedė apribojimus visų maisto produktų iš Lietuvos įvežimui. Ar čia nėra Grybauskaitės kaltės?
Ir su Lenkija mes "sutariam" tik bendraisiais Europos saugumo politikos ir energetinės nepriklausomybės klausimais. Klausimai, kurie svarbūs lenkų tautinei mažumai, taip ir liko neišspręsti, kas labai įtakoja Varšuvos ir Vilniaus santykius.
— Bet Lietuvos lenkai reikalauja ypatingų išlygų — lentelių su gatvių pavadinimais lenkų kalba ir net pavardžių rašybos pasuose nelietuviškais rašmenimis! To mes tikrai negalime leisti!
— Na, net jei jie rašytų savo pavardes ar gatvių pavadinimus lenkiškomis raidėmis, ar tau tai trukdytų ramiai miegoti, gyventi ir dirbti? O dabar lenkai užtikrintai blokuoja to paties suskystintųjų dujų terminalo, kuris sunkiu svoriu pakibo virš Lietuvos ekonomikos, darbą. Galiausiai tai atsiliepia visų šalies gyventojų gerovei.
Sekdami lenkų pavyzdžiu, mūsų nepalaiko latviai ir estai. Iš svarbiausio mūsų projekto Grybauskaitės valdymo metais — SGD Independens terminalo — juokiasi visa Europa. Dėl jo pablogėjo mūsų santykiai su Vokietija, kuri su Rusija dirba ties projektu "Šiaurės srautas-2".
— O amerikiečiai mus rodo kaip pavyzdį visai Europai ir ruošiasi užpildyti terminalą savo suskystintomis skalūnų dujomis.
— Bet JAV mums nedovanos dujų, o parduos kosminėmis kainomis! Išeina, kad Vokietija su savo stipria ekonomika naudos pigias Rusijos dujas, o mes — brangiąsias amerikiečių. Tai mūsų ponios Grybauskaitės užsienio politikos rezultatas.
Tą patį galima pasakyti ir mūsų kaimynų baltarusių atžvilgiu. Mes visomis Europos kryptimis stengiamės blokuoti Astravo AE statybas ir net bandome atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų. Ir ką mes gausime? Elektros energiją Europos kainomis vietoj pigios baltarusiškos ar rusiškos. O kas už tai mokės? Tu ir aš Sauliau, iš savo kišenės.
Todėl visi prezidentės Grybauskaitės raginimai tautiečiams pasilikti šalyje, neemigruoti svetur — tušti žodžiai. Sustabdyti emigracijos bangą galima tik vienu būdu — valdančiųjų žodžiai turi nesiskirti nuo darbų.
Pažvelk į estus. Visos trys šalys — Lietuva, Estija ir Latvija vienu metu stojo į NATO ir ES. O tylūs ir ramūs estai šiandien pagal gyvenimo lygį gerokai aplenkė Rygą ir Vilnių. Tai todėl, kad moka suderinti užsienio politikos klausimus tarp Rytų ir Vakarų.
To noriu palinkėti ir būsimam Lietuvos prezidentui, kuris pakeis Grybauskaitę 2019- aisiais metais.
