Absoliučiais skaičiais Lietuvos valstybinė skola yra gana įspūdinga, 2017 metų birželį ji siekė 16,03 milijardų eurų. Taigi vienam šalies gyventojui tenka 5,62 tūkstančiai eurų.
Tačiau viskas santykinai. Ekonomistams svarbus momentas yra valstybinės skolos santykis su ekonomikos dydžiu. Lietuvai šis santykis nėra šviesiausias regione, tačiau jis vis dar yra proto ribose ir nesukelia didelio susirūpinimo dėl ekonomikos likimo — 42% BVP.
Kai kurių šalių — regiono kaimynių padėtis blogesnė, kai kurių — geresnė, nei Lietuvos.
Pirmąją vietą pagal minimalią valstybinės skolos sumą užima Estija — jos valstybės skola sudaro tik 10% BVP. Galime daryti prielaidą, kad savo vaidmenį tokioje mažoje — ne tik regiono mastu, bet ir pagal viso pasaulio statistiką — valstybės skoloje vaidina geranoriški Suomijos valdininkų pageidavimai, kurie apsiėmė šefuoti Estijos ekonomiką dėl glaudžių ryšių tarp dviejų šalių.
Antroje vietoje yra Rusija, kurioje valstybės skola siekia 17% BVP. Gausūs gamtos ištekliai, kasmet eksportuojami šimtais milijonų tonų, leidžia šaliai "negrimzti" į skolas.
Baltarusija, kur šalies skola siekia 28,6% BVP, užima trečiąją vietą mūsų sąlyginiame "tope". Šalies ekonomika 2017 metais išeina iš krizės, tad pernelyg didelio rodiklio augimo nesitikima.
Padėtis Latvijoje yra šiek tiek geresnė nei Lietuvoje — ten rodiklis siekia 40%. Blogiausioje pozicijoje yra Lenkija — 54,4%. Galima daryti prielaidą, kad tokia didelia ji tapo dėl pozityvaus Lenkijos ekonomikos augimo, kuri augo net pasaulinės krizės, prasidėjusios 2008 metais, metu ir tai skatina Lenkijos vyriausybę drąsiai skolintis.
Jei paimti pasaulinę patirtį, pavyzdžiui, JAV valstybės skolos dydis — 19,97 trilijonų dolerių, tai yra 103,05% BVP. Laimei, JAV vyriausybė skolina pinigus doleriais, kuriuos pati ir spausdina. Tuo pačiu metu daugiau nei 6,1 trilijonų dolerių buvo paskolinta į užsienį.
Jei pažvelgti į Europos Sąjungą iš valstybės skolos taško, jau daugelį metų neginčijamu lyderiu čia išlieka Graikija, kurios valstybės skola siekia 179% BVP (su visomis neigiamomis pasekmėmis ekonomikai). Antroje vietoje yra Italija — 132,6% valstybės skolos. Didžiausias euro zonos finansininkų rūpestis po Graikijos kolapso buvo užkirsti kelią Italijos kolapsui.
Artimiausia šalis iš senųjų ES ekonomikų pagal valstybės skolos dydį Lietuvai yra Švedija, kur šis rodiklis šiekia 41,6%. Beje, Suomija turi rimtų priežasčių patarti estams pernelyg nesiskolinti pinigų — pačių suomių šis rodikis viršijo 63%.
Atskiras svarbus aspektas yra bendra Lietuvos skola, tai yra visos lėšos, pasiskolintos ne tik vyriausybinių struktūrų, bet ir privačių, arba trumpalaikių ir ilgalaikių šalies įsipareigojimų suma. Su ja situacija toli gražu nėra tokia optimistiška.
"Euler Hermes" — finansinė grupė su daugiau nei šimto metų darbo istorija pasaulinėje finansų sistemoje, savo naujojoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pažymi, kad bendra respublikos skola lieka santykinai didelė, ir tai kelia susirūpinimą ir reikalauja nuolatinio stebėjimo.
Kaip pabrėžia grupės ekspertai, didžiausią susirūpinimą bendra Lietuvos skola kėlė 2009 metais, pasiekusi 87% BVP. Vėliau šių įsipareigojimų suma 2013-2014 metais sumažėjo iki 70%, bet iki 2016-ųjų vidurio bendra skola vėl pradėjo augti, pasiekus 83% BVP.
Galima prognozuoti, kad ateinančiais metais nebus rimtų paskatų bendrai skolai mažėti. Lietuvoje šiuo metu labai populiari socialinė politika — kaip paskutinis desperatiškas valdžios bandymas sustabdyti katastrofišką emigraciją. Didėja darbo užmokestis ir bedarbio pašalpos, o nemaži pinigai. Papildomų "neigiamų" pasekmių numatoma ir dėl ES subsidijų, ryšium su "Brexit", sumažinimu. Taigi, bendros Lietuvos skolos perspektyvos — tik augimas, su visais neigiamais padariniais.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.
