— Sveika, Irma. Ruoškis maratonui. Užregistravau mus abi dalyvauti Vilniaus maratone artimiausią sekmadienį. Nėr čia ko savaitgaliais sėdėt namuose ir apraudoti sunkią dalią. Vienas mano draugas va šitaip liūdėjo, kol kartą pakėlė ranką prieš save…
— Dėkui, Regina, už rūpestį. Bet kol kas esu sveikos psichikos. Nesijaudink! Mano gyvenime dar ne taip blogai viskas, kad kiltų noras savo noru su juo atsisveikinti. Bet tikrai turiu pažįstamų, kuriems dėl gyvenimo sunkumų kyla minčių apie savižudybę. Nežinau, kas turi tam įtakos, bet mūsų šalis kažkodėl užima lyderės pozicijas pagal savižudybių skaičių 100 tūkstančių gyventojų. Gal todėl, kad lietuviams būdingas uždaras gyvenimo būdas?
— Gal ir taip iš dalies. Bet, ko gero, čia įtakos turėjo epochų kaita 90-aisiais. Juk anksčiau vienaip ar kitaip mūsų gyvenimas buvo numatomas dešimtmečiams į priekį — nebuvo bedarbių ir žiaurios kapitalistinio pasaulio konkurencijos. O šiais laikais likti be darbo reiškia tapti ''elgeta''. O kaip gyventi vienišiems seneliams su ubagiška pensija savo senuose butuose skaičiuojant centus prie prekystalių?!
— Seku metines Pasaulinės sveikatos apsaugos ataskaitas, kuri sudaro ir šalių reitingus pagal savižudybių skaičių. Nuo XXI amžiaus pradžios Lietuva lyderiauja šiame niūriame sąraše. 100 tūkstančių gyventojų tenka beveik 70 savižudybių per metus. Bet pastarųjų metų duomenys suteikia šiek tiek optimizmo. Jau 2015 metais šis rodiklis sumažėjo daugiau nei du kartus (28,2) ir mūsų šalis atsidūrė penktoje vietoje. Bet tarp Europos šalių mes ir toliau pirmaujame, o Lietuva vadinama savižudžių lydere Europoje.
— Taip, toks ''titulas'', ko gero, pats blogiausias. O savižudybių mažėjimo tendencija rodo, kad viskas ne taip blogai. Štai ir prieš bedarbystę ir gamyklų bei fabrikų uždarymą lietuviai rado priešnuodį — emigraciją. Dėkui Europos sąjungai, kuri atvėrė mums duris į pirmaujančių Europos šalių darbo rinką. Dabar kiekvienais metais nuo 30 iki 40 tūkstančių Lietuvos gyventojų gali laisvai išvykti dirbti į Angliją, Airiją ar Švediją ir gauti orų atlyginimą.
— Gal ir taip. Tik kokia iš to nauda Lietuvos valstybei? Kas mokės mokesčius į valstybės biudžetą, iš kurio mokamos pensijos ir biudžetininkųatlyginimai? Juk ne veltui darbo emigracija dabar vadinama pagrindine grėsme Lietuvos ekonomikai. Galų gale, tai atsilieps bendram visuomenės gyvenimo lygiui, kuris, psichologų manymu, priveda žmogų prie minčių apie savižudybę.
— Uždaram lietuvių gyvenimo būdui taip pat rastas priešnuodis — masiniai renginiai, kurių tikslas ištraukti žmogų iš namų aplinkos ir išblaškyti niūrias mintis. Koncertai, parodos, važiavimas dviračiais ir maratonai organizuojami beveik kiekvieną savaitgalį miesto renginių dienotvarkėje.
Tai va, sekmadienio rytą aunamės sportbačius, puošiamės sportiniais kostiumais — ir startuojame Viniaus maratone. Dvasinė ir fizinė sveikata artimiausią mėnesį garantuota. Šalin liūdesį, daugiau optimizmo!
