Sunku pasakyti, ką dar turėtų padaryti Rusija ir Baltarusija, kad nuramintų savo vakarinius kaimynus ir visą NATO dėl "Zapad-2017" pratybų.
Jos ir mokymuose dalyvausiančių karių skaičių paskelbė, ir stebėtojus pakvietė, o Lietuvoje apsilankęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas vis tiek pasakė, kad neturi pagrindo pasitikėti Rusijos pateikiama informacija apie pratybų mastą ir paragino kviesti į jas žiniasklaidą, kaip tai daro Vakarų valstybės.
O gal pastarosios (taip pat Lietuva) paprasčiausiai nenori tikėti Rusija, nes joms taip patogiau politine ir finansine prasme?
Grėsmė ar ne grėsmė?
Paradoksas. Viena vertus, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė be perstojo kartoja, jog "Zapad-2017" pratybos yra grėsmė, o Vakarų viešojoje erdvėje cirkuliuoja gandai, kad jos yra placdarmas invazijai ir Baltijos šalių, Lenkijos arba Ukrainos okupacijai.
Kita vertus, pavyzdžiui, Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia: "Dirbsime įprastu režimu. Pareigūnai nemato požymių, jog pratybų Lietuvos pašonėje metu galėtų įvykti ekstremalūs įvykiai, tokie kaip karių priartėjimas prie šalies sienos ar sienos kirtimas".
Dar daugiau, Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė: "Tai yra pratybos šalia mūsų sienos, nematome jokių požymių, kad tai būtų kas nors daugiau. Visuomenė gali būti rami".
Kaip, komentuodamas "Zapad-2017" mokymus, pabrėžė žinomas Lietuvos tarptautinės politikos ekspertas, kuriam teko dirbti ir Grybauskaitės patarėju, Laurynas Jonavičius: "Reikia ruoštis, stebėti padėtį, tačiau kalbėti, skleisti paniką, kad mus tuoj užpuls, nėra logiška ir teisinga".
Tokiu būdu, adekvatūs politikai, pareigūnai ir ekspertai supranta, kad nereikia daryti iš musės dramblio, bet yra tų, kurie atkakliai kaitina atmosferą. Kodėl?
Politika ir pinigai
Atsakymai yra du, ir jie labai paprasti. Pirma, Amerikai ir jos sąjungininkams (tiksliau satelitams) ES yra naudinga daryti iš Rusijos grėsmę. Tokiu būdu Jungtinės Valstijos nori dominuoti Europoje, skatindamos jos priešpriešą su "agresyvia Maskva", o europiniai Vašingtono pavaldiniai, kurstydami įtampą ES ir Rusijos santykiuose, siekia užsitarnauti "mylimiausios žmonos" statusą.
"Zapad-2017" pratybų grėsmės išpūtimas yra vienas iš gerų būdų abiems pasiekti savo tikslą. O jeigu pavojaus nėra, nėra ir Amerikos įtakos Europoje bei ištikimų partnerių svarbos "vyresniajam broliui".
Antra, kaip teisingai pastebėjo žinomas Rusijos karinis ekspertas Igoris Korotčenka: "Viena vertus, tai Rusijos demonizacija, kad JAV karinis pramoninis kompleksas gautų naujų užsakymų. Kita vertus, dalis naujų Europos elitų — pirmiausiai, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos — naudoja galimybę spekuliuoti Zapad-2017 pratybų tema tam, kad pritrauktų čia kuo didesnį karinį Amerikos kontingentą ir papildomų ekonominių injekcijų išlaikyti šiuos pajėgumus".
Šiame kontekste įdomu tai, kad Lietuvoje jau pasigirdo kuklūs atskirų politikų pasiūlymai pagalvoti, ar verta aukoti gynybai 2,5% nuo BVP — gal užteks 2%, kas bus pasiekta jau artimiausiu metu, ir daugiau pinigų skirti socialinėms valstybės reikmėms? Tačiau manytina, kad šiems "Tėvynės išdavikams" bus greitai išaiškinta, kad jie klysta: žiūrėkite — "Zapad-2017" pratybos jau arti, priešas prie vartų, ir jeigu nieko nedarysime, mus vėl rytoj okupuos, o Amerika nepadės, nes per mažai pinigų skiriame gynybai. To norite?
