— Sveikas, kaimyne. Kur susiruošei dar net neišaušus?
— Labas, Artūrai! Skubu į Nemenčinės miškus. Noriu suspėti iki aušros. Juk žinai, kad grybus reikia rinkti su pirmaisiais saulės spinduliais. Vakar pririnkau pilną krepšį baravykų ir du kibirus grūzdų, piengrybių, geltonųjų baravykų ir voveraičių. Ir tai tik vienos dienos laimikis Vilniaus priemiesčių miškuose. O nukeliavus šiek tiek toliau — į grybingą Varėnos kraštą, derlius gali būti dvigubai gausesnis.
— O manęs žmona neleidžia grybauti. Sako, kad man grybauti — pramoga, o jai paruošti grybus — vargas. Nuplauti, išvalyti, išvirti, marinuoti, konservuoti keletą kibirų grybų — visos dienos darbas.
— Be to, pastaraisiais metais žmona labai atsargi su šiuo delikatesu. Ypač atidi ji tapo po to, kai visa jos bendradarbės šeima — vyras su žmona ir du vaikai — apsinuodiję grybais pateko į infekcinių ligų skyrių. Gerai, kad viskas baigėsi sėkmingai. Juk neretai tarp valgomų grybų gali pasislėpti smulki nuodinga musmirė — tuomet laukia liūdnos pasekmės.
Beje, pernai buvo pranešta, kad Alytaus gyventoja mirė apsinuodijusi baltąja musmire, kurią ji, ko gero, palaikė ūmėde.
— Aš stengiuosi laikytis pagrindinių grybautojo taisyklių.
Renku tik tuos grybus, kuriuos pažįstu 100% — voveraites, baravykus, lepšius ir geltonuosius baravykus. Ūmėdžių ir kitų šios šeimos grybų nerenku, nors žinau, kad ir grūzdai ir piengrybiai — labai skanūs sūdyti.
Niekada neragauju žalių grybų. Tik termiškai apdorotus po ilgo virimo ir sterilizavimo. O apdoroju grybus tą pačią dieną, grįžęs į namus. Jei grybai lieka neapdoroti ilgiau nei parą, jie tampa pavojingi. Geriau nerizikuoti.
Taipogi, aš niekada nerenku peraugusių grybų, nes juose gali kauptis sukeliantys apsinuodijimą toksinai.
— Ir dar, kaimyne, pasirūpink saugumu kelyje. Štai dabar tu išvažiuoji grybauti neišaušus. Važiuodamas užmiesčio keliais atsimink, kad rudenį laukiniai žvėrys labai aktyvūs ir dažnai išbėga į kelią. Visai neseniai mano pažįstama vos nesusidūrė su briedžiu, kuris stovėjo kelio viduryje. Vos spėjo sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su milžinišku gražuoliu!
— Artėjant žiemai prasideda elnių poravimosi metas, jie migruoja į savo "vestuvių vietas". Šernai kaupia riebalų atsargas žiemai ir klaidžioja po miškus ir pievas, stirnos renkasi nedidelėmis kaimenėmis.
Žodžiu, visas gyvūnijos pasaulis rudenį aktyviai ruošiasi žiemai. Pranešimų pagalbos tarnybos numeriu 112 apie automobilių susidūrimą su žvėrimis gaunama keletą kartų per dieną. Apie tai man pasakojo vienas tarnybos darbuotojas. Todėl nelėk į mišką dideliu greičiu.
— Dėkui, kaimyne, už priminimą. Pasistengsiu būti atidus ir kelyje, ir grybaudamas. O jeigu grybų vėl bus daug, galiu ir jums kibirą padovanoti.
— O, dėkui. Bet, manau, žmona neapsidžiaugs. Linkiu tau sėkmingos "tylios medžioklės".
