VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Lietuvos Krašto apsaugos ministerija nuo gyventojų bauginimo "rusijos grėsme" perėjo prie bandymų nustatyti kontrolę literatūros srityje — respublikinėms bibliotekams buvo išsiųsti laiškai su reikalavimu nepriiminėti kai kurių rusų autorių knygų — istorikų, psichologų ir fantastų, praneša "Vesti Kaliningrad".
Į uždraustų knygų sąrašą pateko trys Lietuvos leidyklos "Baltosios Gulbės" knygos: Nikolajaus Starikovo "Stalinas. Prisimename kartu", Valerijaus Sinelnikovo "Gyvenimo formulė. Kaip įgauti asmeninės jėgos" ir Vladimiro Megrė "Anastasija". Visos jos buvo išverstos į lietuvių kalbą.
Laiške, kurį Strateginės komunikacijos departamentas prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos išsiuntė į bibliotekas, rašoma, kad šios knygos "falsifikuoja ir iškreipia Lietuvos istoriją, o taip pat kelia abejonių dėl strateginių Respublikos partnerių," papasakojo leidybos direktorė Natalia Erkelenz. Kokie būtent faktai sujaudino Lietuvos karinės žinybos atstovus, nėra nurodyta.
"Strateginės komunikacijos departamento specialistų ir analitikų vertinimu šios knygos neturi atsidurti Lietuvos bibliotekose ir būti prieinamos skaitytojams", — rašoma laiške.
Pasak Erkelenz, kai kurios bibliotekos, pasiklausius Krašto apsaugos ministerijos, iš tiesų atsisakė šių leidinių, tačiau devynios vis gi priėmė knygas kaip dovaną.
Kaip sutinkami rusų filmai Lietuvoje
Pastaruoju metu keli Rusijos gamybos filmai sukėlė audringą šalies Seimo narių reakciją.
Sausio mėnesį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pareiškė, kad Rusijos meninis filmas "Vikingas" yra politinis projektas ir gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog filmo tikslas — "pateisinti Krymo aneksiją ir per atitinkamą naratyvą visuomenės sąmonėje įtvirtinti istorinį ir teisėtą Krymo priklausymą Rusijai".
Seimo narė paprašė itin atidžiai įvertinti Rusijos pateikiamos medžiagos turinį, vadovaujantis ne vien komercinės naudos, bet ir istorinės atminties bei tiesos kriterijais.
Vasarį Lietuvoje filmų platintojai atsisakė rodyti šalies kino teatruose Rusijos filmą "Gynėjai". "Gynėjai" — pirmas Rusijos filmas apie didvyrius, kurie triuškina agresorius.
"Lietuvos kino teatrų atstovai atsisakė nuomoti filmą "Gynėjai". Kaip priežastis buvo nurodytas filmo turinys, nes jis demonstruoja "pernelyg didelę Rusijos kariuomenės galią ir jos agresyvią karinę techniką", — pranešė kino kompanija "Enjoy Movies".
Per daug Rusijos televizijos produkcijos
Nenuostabu, kad Lietuvos politikai taip siekia išjungti Rusijos televizijos kanalus ir Seime rengia diskusijas apie kovą su Kremliaus "minkštąją galia". Anot Lietuvos politikų ir valdininkų, Lietuvos televizijos žiūrovų meilė rusiškoms pokalbių laidoms ir serialams turi neigiamos įtakos jų politiniam pasirinkimui.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimai dempinguojamos Rusijos televizijos produkcijos. Anot jų, Rusija televiziją laiko savo "minkštosios galios" instrumentu, kuris ypač svarbus "informacinio karo kontekste".
Jų duomenimis, 2007-aisiais per vieną sausio mėnesio savaitę Lietuvos televizijos kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, — 2016 — 151 valandą, o 2017 —198 valandas.
Pagal birželio pradžioje priimtas Seimo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios nustato, kad nemažiau kaip 90% retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename vartotojams siūlomame televizijos programų pakete sudarys programos oficialiomis ES kalbomis. Jos įsigalios nuo lapkričio 1 dienos.
Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios ir darbo kalbos.
