VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik, Andrius Petrinis. Važiuodamas pas kaimynus premjeras, atrodo, turėjo nemažai vilčių pasiekti gerų rezultatų įvairiose srityse: energetikoje (elektros tinklų sinchronizacijos ir Lietuvos-Lenkijos dujotiekio klausimas), tautinių mažumų (Lenkijos lietuvių švietimo problematika) ir saugumo (bendra "Zapad-2017" pratybų "grėsmė") sferoje bei ekonomikoje (galimas lenkų prekybos tinklo atėjimas į Lietuvą ir pozicijų suderinimas dėl darbuotojų, komandiruojamų į ES šalis).
Kaip argumentą vežėsi pagaliau pasiektą susitarimą tarp lenkų "PKN Orlen" valdomos "Mažeikių naftos" ir "Lietuvos geležinkelių" dėl pervežimų tarifų ir tarpusavio skolų.
Atskirai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Skvernelis susitiko ne tik su savo kolega Beata Szydlo, bet ir su šiuo metu svarbiausiu žmogumi Lenkijos politikoje, valdančiosios "Teisės ir Teisingumo" partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu, kuris buvo pirmas jo darbotvarkėje.
Po kelionės susidarė toks įspūdis, kad viskas lyg ir neblogai, bet ne iki galo. Viena vertus, abiejų šalių premjerai demonstravo sutarimą ir abipusę pagarbą (pavyzdžiui, Lenkijos ministrė pirmininkė pažadėjo, kad vietinės lietuvių bendruomenės klausimai bus aktyviai sprendžiami). Kita vertus, kai Skvernelis grįžo namo, ir žurnalistai ėmė klausinėti jį apie vizito rezultatus, jis atsakinėjo aptakiomis frazėmis, o su Kaczynskiu, sakė, kalbėjęs apie "mūsų istorijos reikalus ir sportą, ir taip toliau".
Ir tai su žmogumi, kuris tam tikra prasme yra svarbesnis už Lenkijos premjerę ir prezidentą! Matyt, jeigu viskas tiek su Szydlo, tiek Kaczynskiu iš tiesų klostytųsi gerai, Skvernelis nepraleistų progos pasigirti konkrečiais derybų rezultatais. Dabar lieka tik gražūs žodžiai bei pažadai, o su darbais ne viskas gerai.
Ir nereikia manyti, kad dabartinė Lenkijos valdžia pamirš taip ir neištęsėtus Lietuvos pažadus dėl lenkų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, ką pripažino ir Skvernelis, ir tikrai nepasirinks Aušros vartų atvaizdo atnaujintam Lenkijos piliečių pasui.
