Būtent taip atrodė dramatiška Europos krepšinio čempionato finalo pabaiga, kurią laimėjo slovėnai. Apibendrinant turnyro rezultatus, norisi skirti atskirą dėmesį pirmosioms keturioms turnyro komandoms ir, žinoma, Lietuvos pasirodymui.
Slovėnija
Prieš pirmenybes niekas negalvojo, kad jų nugalėtojais gali tapti šios mažos valstybės krepšininkai. Taip, jų tarpe buvo viena ryški žvaigždė iš NBA Goranas Dragičius ir jaunas krepšinio vunderkindas Luka Dončičius, bet, pavyzdžiui, ispanai atrodė kur kas įspūdingiau sudėties prasme. Kita vertus, jau grupių etapo metu Slovėnija parodė, kad nusiteikusi rimtai. Dideliu išbandymu jai tapo pusfinalio kova kaip tik su pagrindine turnyro favorite Ispanija, kuri nesugebėjo nieko priešpastatyti tolimiems priešininko metimams. Ir vis tik buvo įspūdis, kad tai tiesiog geriausios slovėnų rungtynės, kurių nepavyks pakartoti finale. Pavyko. Esminiais bendros sėkmės ingredientais tapo tas pats Dragičius (pripažintas pirmenybių MVP) bei fantastiškai čempionatą sužaidęs Dončičius, apie kurį Pau Gasolis pasakė: "Luka taps NBA žvaigžde". Taip pat negalima nepaminėti komandos trenerio ir jo asistentų vaidmens. Tačiau, turbūt, svarbiausias slovėnų pergalės faktorius — nepalaužiama kiekvieno žaidėjo valia, kuri leido ekipai išlikti vieninga ir išgyventi lemiamu momentu. Galbūt, Slovėnija daugiau nelaimės jokio čempionato, bet dabar tie vaikinai turi teisę švęsti.
Serbija
Serbai prieš turnyrą dėl įvairių priežasčių prarado daug žinomų žaidėjų. Tačiau, galbūt, tai jiems net padėjo, nes kartais daugybei "didelių" žvaigždžių sunku rasti vietos vienoje mažoje aikštelėje. Tuo pat metu komanda buvo gerai subalansuota ir turėjo du akivaizdžius lyderius: Bogdaną Bogdanovičių ir Bobaną Marjanovičių, kuris įrodė, kad šiuolaikiniame krepšinyje vis dar yra vietos aukštiems ir sunkiems centrams. Taip pat būtina pabrėžti trenerio Aleksandro Džordževičiaus svarbą ekipos pasiekimui. Finale serbai kentėjo, sugebėjo išlyginti žaidimą ir turėjo šansą laimėti, tiesiog krepšinio dievai tą vakarą buvo ne jų pusėje.
Ispanija
Trečioji vieta, greičiausiai, turėtų tapti nusivylimu galingiems ispanams, kurie, matyt, ne taip norėjo išlydėti į pensiją savo ilgametį lyderį Chuaną Karlosą Navarą. Tačiau jiems pritrūko pergalingos emocijos, užsidegimo, troškimo laimėti. Galbūt, tai susiję su kartų kaita ir veteranų nuovargiu nuo medalių blizgesio. Dabar neabejotinai perspektyviam jaunimui teks įrodinėti, kad jie gali tinkamai pakeisti brolius Gasolius.
Rusija
Po kelių skaudžių nesėkmių Rusija sugrįžo į Europos krepšinio elito gretas. Kol kas neaišku, ar ilgam, bet šiame čempionate rusai pademonstravo, kad gali kaip lygūs su lygiais kautis su stipriausiomis kontinento ekipomis. Ketvirtfinalio rungtynės su kroatais buvo tiesiog fantastinės, o pusfinalyje ir mače dėl bronzos paprasčiausiai pritrūko koncentracijos, pasitikėjimo savo jėgomis ir patirties. Tačiau svarbiausia, kad ši komanda turi lyderių ir charakterį. Belieka tikėtis, kad naujam treneriui (nes Sergejus Bazarevičius dėl asmeninių priežasčių, regis, traukiasi iš savo posto) pavyks atskleisti jos potencialą dar geriau. Kol kas Aleksejus Švedas pateko į simbolinį turnyro penketą (kartu su slovėnais Dragičiumi ir Dončičiumi, Pau Gasoliu ir serbu Bogdanovičiumi) bei tapo pirmuoju Rusijos žaidėju, kuris pelnė daugiausia taškų Europos čempionate (219).
Lietuva
Mūsų komanda, deja, nerealizavo savo galimybių. Apmaudus aštuntfinalio pralaimėjimas Graikijai perbraukė viltis į aukštą vietą, kuri buvo tikrai reali. Kaip tiksliai apibendrino įžaidėjas Mantas Kalnietis: "Graikai mus nubaudė. Nėra ką kaltinti. Tik save". Tuo pat metu svarbu pažymėti tai, kad jis apgynė trenerių štabą. Trumpai sakant, nusiminti neverta — jeigu ateityje lietuviai nugalės save, jie gali nugalėti bet kokį (arba beveik bet kokį) varžovą.
Iki pasimatymo Kinijoje, 2019 metų Pasaulio krepšinio čempionate!
