Po to, kai prieš parlamento rinkimus korupcija buvo apkaltintas buvęs "Liberalų sąjūdžio" lyderis Eligijus Masiulis, partijos populiarumas pastebimai sumažėjo. Tačiau ji sugebėjo atsitiesti ir patekti į Seimą su neblogu rezultatu. Skandalas, lygtais, liko praeityje, bet netikėtai "pavijo" liberalus, ir šis smūgis jiems gali būti lemiamas.
Konservatoriai prieš liberalus?
Pagrindinis klausimas šiuo atveju susijęs ne tiek su kaltinimų "Liberalų sąjūdžiui" kaip partijai esme, kiek su momentu, kada jie buvo pareikšti. Kodėl ne vakar ir ne rytoj, o šiandien — kai byra valdančioji Seimo koalicija?
Kyla įtarimas, kad visa tai konservatorių, kurie pastaruoju metu nesutaria su liberalais ir nori kontroliuoti "Valstiečius", rankų darbas. Ir pažymėtina, kad tokiu atveju jie vienu šūviu nušauna iš karto kelis zuikius.
Pirmiausiai, dešiniajame ideologiniame flange galutinai pašalinamas pagrindinis varžovas, kuris praranda šansą sėkmingai pasirodyti būsimuosiuose prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose.
Be to, dalis "Liberalų sąjūdžio" narių (taip pat Seime), nematydami perspektyvos savo partijoje, gali palikti ją ir prisijungti prie konservatorių, nes kitų variantų nelabai ir yra.
O korupcinės kortos panaudojimas būtent dabar, galimai, aiškintinas tuo, kad liberalai galėjo vesti slaptas derybas su "Valstiečiais" dėl bendradarbiavimo po socdemų pasitraukimo iš koalicijos, kas, žinoma, būtų nenaudinga konservatoriams, planuojantiems pasinaudoti valdančiųjų silpnybe, siekiant įgyvendinti savo darbotvarkę.
Įdomu tai, kad dar visai neseniai "Tėvynės sąjunga" (TS) norėjo kartu su "Liberalų sąjūdžiu" valdyti šalį, o baigėsi viskas tuo, kad partijos net nesugebėjo tapti vieninga opozicija ir išrinkti Gabrieliaus Landsbergio jos lyderiu.
Matyt, tai buvo lašas, galutinai perpildęs konservatorių kantrybės taurę, ir jie tik laukė tinkamo momento pasakyti "partneriams": įvyko skandalas (galimai, ne be TS iniciatyvos), bet išvados (susitaikyti su "jaunesniojo brolio" vaidmeniu) nebuvo padarytos, todėl jums galas.
Beje, konservatoriams artima prezidentūra, nuo kurios pozicijos priklauso ir teisėsaugos institucijų darbas, palaikė pastarųjų "nuoseklią ir principingą" kovą su korupcija.
Kas toliau?
Vienareikšmiškai teigti, kad liberalų likimas nulemtas, kol kas negalima, kadangi liberali idėja Lietuvoje yra gana populiari, o rinkėjai po kurio laiko linkę pamiršti blogas naujienas (kiek klaidų pridarė tie patys konservatoriai ir socialdemokratai, o už juos vis tiek balsuojama).
Kita vertus, šį kartą "Liberalų sąjūdžiui" bus sunku sugrįžti į žaidimą, kadangi kaltinami ne atskiri politikai, o visa partija, ir vien iškabos bei lyderių paketimas (angl. rebrending) nepadės. Be to, jeigu konservatoriai tvirtai nusprendė "nuskandinti" konkurentus, ir prezidentė yra jų pusėje, liberalai turi mažai šansų "išgyventi" (ką jau kalbėti apie ambicijas tapti trečia sistemine šalies partija).
Pagaliau, "Liberalų sąjūdžio" istorija yra gera pamoka "Valstiečiams", kuriuos jau metė viena tradicinė partinė jėga, o kita, kaip rodo praktika, konkurentus arba priverčia paklusti, arba tiesiog sunaikina.
Kitaip tariant, Lietuvos politikos senbuviai lenkiasi, bet nelūžta, o naujokai ir išsišokėliai, kurie bando mesti jiems iššūkį, anksčiau ar vėliau arba patys neatlaiko konkurencijos, arba tampa "korupcionieriais" (ar tai būtų liberalai, ar "darbeičiai", kurie irgi gavo smūgį kaip tik tuo metu, kai jų įkūrėjas Viktoras Uspaskich nusprendė grįžti į politiką, ar "tvarkiečiai", kurių lyderio Rolando Pakso byla dėl prekybos poveikiu jau teisme).
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
