— Andriau, ką tu manai apie dabartinę padėtį Lietuvoje? Mes prieš metus balsavome už tai, kad Lietuvos valdžioje atsirastų nauji žmonės, nesusieti su politine nomenklatūra, kuriai atstovauja konservatoriai ir socialdemokratai, o iš tikrųjų pasirodo atidavėme valdžią pusiau išsilavinusiems studentams, "vastiečiams", ir saujelei nepartinių politikų. Net metai neprabėgo, o koalicija jau žlugo.
— Šito reikėjo laukti nuo pirmųjų naujo Seimo ir Vyriausybės darbo dienų. Visa tai dėl premjero Skvernelio veiklos. Prisimink, kaip jis dar koalicijos formavimosi metu filirtavo su konservatoriais ir prieš kameras susitikinėdavo su Gabrielium Landsbergiu. Ir tai tuo metu, kada "valstiečių" lyderis Raimundas Karbauskis pasirašinėjo koalicijos susitarimą su socialdemokratais. Ar gi taip galima elgtis su partneriais? Visų pirma, tai neetiška, o antra, verčia suabejoti partnerystės santykiais, kuriuos ir numato koalicijos susitarimas. O visokie šūkiai apie neva "bandymus suvienyti visą tautą" — vieni tauškalai.
— Tu tiesus, Andriau. Politikoje kaip ir gyvenime negalima vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių — nukrisi ir užsigausi. Jeigu jau "valstiečiai" norėjo sukurti "tautos susitaikymo" koaliciją, tai kodėl tuomet nepakvietė liberalų, lenkų ar "Tvarkos ir teisingumo"? Argi šių partijų narius į valdžią delegavo ne Lietuvos piliečiai? Kodėl "valstiečiai‘flirtavo tik su konservatoriais ir socialdemokratais. Jeigu jau norėjo tapti tautos taikdariais, tai reikėjo sudaryti plačią koaliciją iš visų parlamentinių partijų atstovų. Tuomet tai būtų sąžininga. Mano nuomonę, beje, labai ryškiai patvirtina socialinių apklausų rezultatai, kurie rodo, kad žmonių pasitikėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga krenta.
— Tiesa, ši partija turi mažai patirties aukštos politikos užkulisių žaidimuose. Jie atėjo į valdžią su idealiais sąžinės ir patriotizmo sąvokų supratimais, o konservatoriai juos labai greitai pričupo pirmomis naujos Seimo darbo dienomis. Ar pameni pirmą skandalą dėl Kildišienės automobilio ir kailinių? Kokią isteriją sukėlė konservatoriai žiniasklaidoje? O vėliau pradėjo viešai tyčiotis dėl Karbauskio planų nupirkti pianiną Seimo koncertams. O dar pasitaikius kiekvienai galimybei naudodavo rusofobijos sąvokas ir baugino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį už oficialų susitikimą su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje. Štai tokiais smulkiais įdūrimais jie iš pat pradžių paraližavo "valstiečių" pasiryžimą vykdyti kardinalias reformas. Gaila, kad paskui konservatorius eina tie, ką patys "valstiečiai" delegavo į aukščiausias Vyriausybės pareigas. Bijo prarasti kėdę?
— Na, prarasti kėdę bijo, turbūt, kiekvienas politikas. Tik pasižiūrėk, kaip tas pats Linas Linkevičius dėl užsienio reikalų ministro posto atsisakė socialdemokratų narystės. Kas tai, jei ne savo kolegų atvira išdavystr dėl asmeninės naudos? Juk išsaugojęs seniausios partijos narystę Linkevičius tęstų savo politinę karjerą. O taip po trijų metų jam teks ieškotis naujos darbo vietos. Ir kažin, ar už pusantrų metų kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė padės Linkevičiui? Išdavikų niekas nemėgsta.
Ryškus pavyzdys Viktoras Muntianas — tuometinio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho "dešnioji ranka", 2006 metais sudarė sandorį su "darbiečių" oponentais, paliko Darbo partiją dėl Seimo pirmininko pareigų bei kartu nusivedė dalį komandos į Pilietinės demokratijos partiją. Tačiau išliko pirmininko kėdėje tik du metus. Prieš Mutianą buvo iškelta korupcijos byla. Kas dabar prisimena tokį Seimo pirmininką Mutianą ir jo partiją? Taigi. Manau, kad artimiausiu metu mes tapsime naujų išdavysčių liudininkais. Neužmiršk, kad po pusantrų metų įvyks didelis priešrinkiminis maratonas — rinksime Europarlamento narius, merus ir savivaldybių tarybų narius bei Lietuvos prezidentą. Sekime įvykių eigą. Bus įdomu.
