VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Dėl daugelio veiksnių Rusijos grūdų eksportas šiuo metu pasiekė rekordinį lygį. Maskva tapo pirmaujančia grūdų eksportuotoja pasaulyje: aplenkusi JAV ji pranoko net Europos Sąjungą, ir, anot kai kurių prognozių, artimiausioje ateityje nuo šio kelio nesitrauks, rašo "InoSMI" su nuoroda į Italijos laikraštį "La Stampa".
Per pastaruosius prekybos metus (2016 liepa — 2017 birželis) Rusija eksportavo apie 27,8 milijonus tonų grūdų, o šiemet, JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, eksportas turėtų pasiekti 31,5 milijonų — Rusija atsiplėšia nuo konkurentų. Numatoma, kad 2017 metais gamyba pasieks 80 milionų tonų lygį, kas taps dar vienu žingsniu į priekį, palyginti su 73 milijonais pernai.
Bet kas gi sukėlė Rusijos grūdų eksporto bumą?
Visų pirma, visuotinis atšilimas, kuris plečia vis toliau į šiaurę ariamą žemę. Apskaičiuota, kad palyginti su praėjusio amžiaus 80-ųjų pabaiga temperatūrų Europos teritorijose ir Azijoje, kur auginami grūdai, pakils 1,8 laipsniais iki 2020 metų ir 3,9 laipsnių iki 2050-ųjų. Šis faktas kartu su technologijų plėtra turėtų greitu laiku privesti, "Bloomberg" duomenimis, prie apie 57 milijonų hektarų žemės eksploatavimo, kuri po TSRS žlugimo Rusijoje nebuvo dirbama. Mažiausiai tai liečia Ukrainą ir Kazachstaną.
Prie viso to verta pridurti pasaulio gyventojų skaičiaus augimą, dėl kurio didėja grūdų suvartojimas, kuris 2011-2016 metais didėjo vidutiniškai 2,8% per metus.
Klimato kaita iš tiesų tampa palankiu veiksniu Rusijos Federacijai, suteikdama rusams pranašumą prieš amerikiečius ir australus, kurie kenčia dėl nuolat augančio vandens trūkumo, tuo metu kai Maskva ir jos gamintojai jau seniai pradėjo užkariauti Azijos rinkas ir ne tik: Rusijos grūdai užplūdo Nigeriją, Bangladešą ir Indoneziją.
Iš esmės Rusija, atrodo, išstūmė JAV eksportuotojus šalyje, esančioje sąrašo viršuje, — Egipte. Pagrindinė priežastis yra mažesnė Rusijos produkcijos kaina, palyginti su Europos ir Amerikos konkurentais, kurių daugelis buvo priversti investuoti į geresnės kokybės grūdus, kad būtų galima diversifikuoti savo pasiūlymą ir pateisinti didesnes kainas.
Rusai gali pardavinėti mažesnėmis kainomis, nes gamyba jiems kainuoja pigiau: Kanzaso universiteto duomenimis jie išleidžia beveik dvigubai mažiau nei Europos ir Amerikos gamintojai. Tai daugiausia lėmė rublio kritimas, kurio kursas naftos kainų kritimo laikotarpiu ir Vakarų sankcijų įvedimo ryšium su Ukrainos krize metu per keletą metų krito nuo 40 iki beveik 70 rublių už eurą. Rusijos grūdų kaina praėjo tą patį kelią: vietoj 350 dolerių už toną 2012 metais ji sumažėjo iki 180 dolerių.
Galbūt vieną dieną bus įgyvendinta žemės ūkio ministro Aleksandro Tkačevo pranašystė, ir grūdai pakeis angliavandenilius, tapę pagrindiniu Rusijos pajamų šaltiniu. Tikrovėje Kremlius viltis deda ne į sėją, o į mokslo ir technologijų plėtrą: būtent apie šiuos du sektorius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo prieš keletą savaičių, mokslų metų atidarymo šventėje profesinio orientavimo forume gabiems moksleiviams. Žinoma, technologijų plėtra galės (ir turėtų) prisidėti prie žemės ūkio ir maisto produktų gamybos.
