"Prie to neįmanoma priprasti — su tuo reikia susitaikyti", — tai, turbūt, geriausias išsireiškimas, apibūdinantis neatsakingas dabartinės Lietuvos vadovės kalbas.
Kartais susidaro įspūdis, kad ji visai savęs nekontroliuoja ir leidžia sau šnekėti bet ką. O tai, kad po to visi atvirai ar tyliai juokiasi iš "neadekvačios Lietuvos", kuriai ji turėtų garbingai atstovauti, gerbiamai prezidentei kažkodėl nesvarbu (nors ji, tikriausiai, įsitikinusi, kad viską daro teisingai).
Blogiausia, kad šis besiribojančio su didybės manija voliuntarizmo virusas užkrėtė visą Lietuvos užsienio politiką, ir kiekvieną dieną dovanoja vis naujų "perlų".
Prezidentė "ant ledo"
Lietuvių kalboje yra toks posakis — likti ant ledo, tai yra atsidurti nemalonioje situacijoje. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė Grybauskaitė, kai eilinį kartą pabandė pastatyti į vietą agresyvią Rusiją.
Visai neseniai ji drąsiai prišnekėjo įvairių nesąmonių iš JTO tribūnos, bet to jai, matyt, pasirodė maža, ir Lietuvos prezidentė nusprendė papasakoti, kaip ji iš karto "nusodino" patį Putiną, kuris — naivuolis — susitikimo metu bandė jai ultimatyviai nurodinėti, ką daryti (nestatyti atominės elektrinės ir kita).
Regis, galima didžiuotis tokia vadove, kuri neišsigando "didžiausio pasaulio blogio". Tik problemėlė ta, kad Rusija ne tik paneigė mūsų prezidentės insinuacijas, bet ir pasiūlė paviešinti valstybių lyderių pokalbį. Šachas, matas ir nevykęs diplomatų pasiteisinimas, kad tokio pobūdžio susitikimuose garso įrašai — bent jau atvirai — nėra daromi.
Iš tiesų, kas galėjo pagalvoti, kad tie "niekšai" viską įrašys. O jie įrašė kaip tik tam, kad vėliau kai kurie susitikimo dalyviai iš pradžių galvotų, o po to kalbėtų. Bet tai, matyt, ne Grybauskaitės atvejis, kuri, atrodo, negrįžtamai prarado ryšį su tikrove ir, turbūt, jau pati nepastebi ir nesuvokia, kaip kvailai atrodo bei kokią gėdą daro visai Lietuvai.
Koks karalius, tokia ir svita
Dar vienu "didvyrišku" mūsų šalies poelgiu, kuris neseniai sukėlė tarptautinį skandalą, tapo sprendimas neįleisti į Pasaulio konstitucinės justicijos kongresą Vilniuje teisėjų iš Rusijos, nes jos Konstitucinis Teismas (KT) "pritarė Krymo aneksijai".
Esmė net ne tame, kad šalies valdžios institucijos eilinį kartą apsikvailino, perdavusios Maskvai riboto naudojimo informaciją apie minėto sprendimo detales, o tame, kad Lietuva politizavo teisę ir neatsižvelgė į Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininko Giannio Buquicchio notą, kurioje jis primygtinai ragino Vilnių padaryti išimtį.
Dar daugiau, kongreso metu Grybauskaitė, principingai prieštaraudama Buquicchio, kuris sakė, kad reikia siekti dialogo, o ne izoliacijos, pareiškė, kad "niekada nesveikinsime ir nespausime rankos tiems, kurie pamina teisės viršenybę ir kurių sprendimai laužo tūkstančių žmonių likimus".
Pagaliau, Lietuvos KT pirmininkas Dainius Žalimas, kuris palaikė sprendimą uždrausti Rusijos teisėjams atvykti į Vilnių, mano, kad tarptautinio skandalo būtų galima išvengti, jeigu Migracijos departamentas nebūtų perdavęs Maskvai ribotam naudojimui skirtos informacijos.
Kitaip tariant, pats kontroversiškas Lietuvos sprendimas jam atrodo normalus, tik reikėjo jį tinkamai nuslėpti. Čia kaip su praktiškomis, bet normaliems žmonėms nepriimtinomis instrukcijomis vagims: vogti gali, tik žiūrėk, kad už rankos nepagautų.
Kaip šiame kontekste pažymėjo Putinas: "Labai keista. Kai kada susidaro įspūdis, kad žmonės nukrito iš kitos planetos". Ir reikia pripažinti, kad jis buvo arti tiesos, nes iracionalus Lietuvos prezidentės ir jos šalininkų (pirmiausiai konservatorių) "varymas" ant Rusijos ir jos vadovo peržengia net amerikiečių užsakymo ribas ir jau panašus į kažkokį asmeninį nepagydomą kompleksą. Gal laikas surimtėti ir nedaryti iš Lietuvos pajuokos objekto?
