VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvoje prasideda antrosios nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos "Kibernetinis skydas 2017", kurios tęsis iki spalio 4-osios, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Pratybose dalyvaus apie 200 atstovų iš daugiau nei 50 Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus institucijų bei įmonių, valdančių valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.
Nacionaliniam saugumui rimtą grėsmę kelia programišių atakos >>
Pratybos "Kibernetinis skydas" susideda iš dviejų dalių: teorinių-procedūrinių ir praktinių-techninių mokymų. Pirmąją pratybų dieną dalyviai treniruosis valdyti kibernetinius incidentus pagal Lietuvoje sukurtą teisinę kibernetinio saugumo bazę, institucijų teises, pareigas ir atsakomybes.
Techninės pratybų dalies metu (spalio 3-4 dienomis) į komandas suskirstyti dalyviai treniruosis suvaldyti ir atremti kibernetines atakas specialiai pratyboms sukurtoje virtualioje informacinėje infrastruktūroje ir užtikrinti jos teikiamų paslaugų funkcionavimą, koordinuoti veiksmus tarp skirtingų institucijų.
"Kibernetinis Šengenas"
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Taline dalyvaudama ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime pasiūlė sukurti bendras ES greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
"Reikia ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu gintis, todėl kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo bei gynybos politikos dalimi. Taip pat svarbu bendromis jėgomis vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti", — pareiškė prezidentė.
Anksčiau, rugsėjo pradžioje atitinkami pasiūlymai buvo pristatyti taip pat Taline vykusio ES gynybos ministrų susitikime. Tuo metu sustikimo dalyviai daug dėmesio skyrė nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimui ir Europos gynybos fondo steigimui (EDF).
Kaip pabrėžiama Kanceliarijos pranešime, kad Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas "Katrina" — už 120 milijardų JAV dolerių.
