VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė siūlymą iš esmės keisti migracijos politikos vykdymą Lietuvoje.
Nuo 2019 metų migracijos politikos formavimu, teisėkūra ir priežiūra užsiimtų Vidaus reikalų ministerija, o Migracijos departamento funkcijų vykdymas būtų perduotas Policijos departamentui, išlaikant teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse, rašoma ministerijos spaudos pranešime.
"Atlikome išsamią Lietuvos migracijos politikos įgyvendinimo analizę. Nustatėme, jog daug funkcijų dubliuojama — skirtingus etapus vykdo kelios įstaigos, sprendimai priimami lėtai, nėra aiškios atsakomybės už asmenų aptarnavimo kokybę, be to — eikvojami valstybės ištekliai", — pažymi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Iki šiol migracijos reikalus kuruoja keturios institucijos: VRM, Policijos departamentas, Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migracijos klausimų sprendimais rūpinosi beveik 700 žmonių ir tam buvo skiriama beveik 10 milijonų eurų.
VRM siūlomas sprendimas valstybei kasmet leistų sutaupyti apie 2 milijonų eurų, be to pagerintų teikiamų paslaugų kokybę ir sutrumpintų priimamų sprendimų laiką. Misiūnas pažymi, kad toks sprendimas siūlomas siekiant kryptingai formuoti migracijos politiką ir efektyviai ją įgyvendinti.
Po pertvarkos policijoje atsirastų centrinis migracijos skyrius, kuris struktūriškai apjungtų esamus teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse. Ši vieninga struktūra apimtų migracijos įgyvendinimo procesus, susijusius su pilietybės klausimais, asmens dokumentais, leidimais gyventi, migracijos kontrole, vizų išdavimu, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu.
Dalis Migracijos departamento įgyvendinamų funkcijų, susijusių su migracijos kontrole, vizomis, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu ir sprendimais būtų perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM.
Taip pat ketinama iš esmės sustiprinti kontrolę ir migracijos politikos formavimą Vidaus reikalų ministerijoje.
Pastaruoju metu Migracijos departamentas sulaukia po keliasdešimt prašymų per dieną išduoti vizą — darbo dvigubai daugiau nei pernai, nagrinėjimo terminas prailgo maždaug mėnesiu, o dirbančių žmonių padaugėjo vos vienu, tačiau ir tai — laikinai.
Nuo spalio 2 dienos departamentas nepriima prašymų suteikti nacionalines vizas. Šiemet per vieną darbo dieną Lietuva gauna maždaug 15 prašymų išduoti vizą. Nuo 2015-ųjų šis skaičius išaugo beveik du kartus.
Ekspertų teigimu, vizų prašančių užsieniečių daugėja, nes išaugo darbo imigracija, daugiausia darbuotojų į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos.
