VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Valstybės ir regionų strategijos nėra aiškios, tvarios ir integralios tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo vizijos, o valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas nėra orientuotas į efektyvų šių investicijų pritraukimą, skelbia Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolės atliktas auditas "Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas" rodo, kad užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus: didelė dalis valstybės ir ES investicijų skiriama ne TUI pritraukimo priemonėms, o patrauklesnės aplinkos sukūrimo darbams.
2007-2013 metais ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 milijonų eurų, o 2014-2020 metais paramos laikotarpiu planuojama skirti dar daugiau — 1,2 milijardo eurų. Nepaisant to, Lietuva pagal TUI vienam žmogui yra 26 vietoje arba trečia nuo galo tarp ES valstybių narių.
ES parama investicijoms pritraukti skirta mažo efektyvumo priemonėms
"850 milijonų eurų ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms", — teigia audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Todėl, anto Lokušio, pasibaigus finansavimui, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus — nuo 266 tūkstančių iki 33 tūkstančių vienetų.
Savivaldybės nesinaudoja efektyviomis priemonėmis investicijoms pritraukti
Audite pabrėžiama, kad savivaldybės, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų, gali taikyti "minkštąsias" priemones: bendradarbiauti su jais ir konsultuoti, t. y., rengti renginius ir dalyvauti juose, teikti pagalbą investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir panašiai.
Lietuva planuoja medžioti investuotojus po Brexit >>
Tai yra efektyvu ir nereikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau to nedaro didžioji dauguma (77%) savivaldybių, o įstatymuose numatytomis įvairiomis lengvatomis investuotojams nesinaudoja daugiau nei 88% savivaldybių.