VILNISU, spalio 11 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis įregistravo įstatymų paketą, kurį priėmus atsivertų kelias valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimui, tačiau tai vyktų nedidinat algų politikams, praneša Seimo spaudos tarnyba.
V. Landsbergis siūlo atsieti politikų algų reguliavimą nuo valstybės tarnautojų, pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio reguliavimo ir tokiu būdu sutelkti dėmesį į diskusiją, kaip ir kiek reikia didinti valstybės tarnautojų algas.
"Laikausi principinės nuostatos, kad tarnautojų algos turi kilti, o politikai gali ir palaukti", — įsitikinęs V. Landsbergis.
Anot jo, valstybės tarnautojų ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra įšalę jau beveik 10 metų, ir tai prisideda prie mažiausias algas gaunančių tarnautojų socialinės atskirties didėjimo, nes infliacija auga.
"Todėl būtina valstybės tarnautojų darbo užmokesčio bazinį dydį pakelti iki tokio lygio, koks buvo prieš krizę. Deja, visą diskusiją dėl valstybės tarnautojų algų didinimo gadina tai, kad tarnautojų darbo užmokestis susietas su politikų algomis" — pabrėžia V. Landsbergis.
Pagal dabartinius įstatymus keliant algas tarnautojams neišvengiamai būtų pakeltos ir politikų algos. Tačiau, politiko nuomone, ne visai teigiamai nusiteikusi dabartinei šalies politikai, nenori didinti atlyginimų politikams. Dėl to ir kyla problemos, svarstant kalusimą dėl valstybės tarnautojų užmokesčio kėlimo.
"Politikai gali palaukti geresnių laikų, todėl siūlau jų algas reguliuoti atskiru įstatymu ir atskirti tai nuo tarnautojų atlyginimų", — idėją pristato Landsbergis.
TS-LKD frakcijos seniūnas pabrėžia, kad šis pasiūlymas yra tik pirmasis žingsnis siekiant realių pokyčių viešajame sektoriuje.
Siūlomame įstatymų pakete numatoma politikų darbo apmokėjimą reguliuoti nauju Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymu.
Šis įstatymas apibrėžtų iškart ir politikų algų apskaičiavimo, ir mokėjimo tvarką, numatytų pareiginės algos koeficientus ir tame pačiame įstatyme nustatytų politikų pareiginės algos bazinis dydį, kuris būtų atskirtas nuo pareigūnų ir tarnautojų algų bazinio dydžio.
Vidaus reikalų ministerija siūlo apriboti valstybės tarnautojų atlyginimus >>
Pastarasis dydis galėtų būti keičiamas tik esant motyvuotam Vyriausybės siūlymui ir tik tuo atveju, kai šalies ūkis augtų, šis augimas būtų prognozuojamas ir ateinančiais metais.
Praeitą savaitę Seimas ėmėsi svarstyti pareiginės algos didinimą: bazinis dydis grįžtų į prieškrizinį lygį — nuo dabartinio 130 iki 142 eurų. Taigi, padidėtų ne tik valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų, bet ir parlamentarų algos.
Eilinis Seimo narys, nevadovaujantis nei komitetui, nei komisijai, kas mėnesį gauna 2 500 eurų neatskaičius mokesčių, o, pavyzdžiui, jau komiteto pirmininkas — 300 eurų daugiau.
