— Renata, ar girdėjai, kad nuo naujų metų mes turėsime priedą prie šeimos biudžeto — minimalus darbo atlyginimas padidės net 20 eurų! Tai labai reikšminga! Skvernelis teigia, kad „2018 metais tikrai nebus 5% infliacijos, nes numatomas atlyginimų augimas 10% privačiame sektoriuje, o valstybės sektoriuje — daugiau nei 6%. Vertinant kitų metų biudžetą, infliacija tikrai visko "nesuvalgys". Premjero optimizmas suteikia vilties, kad gyvensime geriau. Gal net mūsų draugai, dirbantys Europoje, grįš namo.
— Laura, kodėl tu džiaugiesi? Suskaičiuokime, kiek padidėjo kainos pataruoju metu. Aš jau nekalbu apie tai, kaip mus prieš tris metus Butkevičius ir Vasiliauskas tikino, kad euro įvedimas palengvins mūsų gyvenimą? O ką mes turime dabar? Net "valstiečių" lyderis Karbauskis prieš kelias dienas dėl kainų augimo kaltino eurą, valdžią ir verslininkus. Tai ką, prisiminsime senas kainas ir paversime jas eurais? Vien tik sviestas per pastaruosius mėnesius pabrango dvigubai! Tuo metu, kai jis išsivysčiusiose šalyse kainuoja 6-8 eurus už kilogramą, Lietuvoje — jau beveik 10 eurų! Ir taip beveik su visais produktais. Taigi, simboliškas minimalaus atlyginimo kėlimas 20 eurų — tai ne valdžios dovana lietuviams, o tik verslininkų "tautai numestas kaulas".
— Bet kaip gi tuomet gyventi be pasitikėjimo valdžia? Juk jie taip nuoširdžiai mus tikina, kad tuojau pradėsime gyventi kaip Suomijoje.
— Jie mums tai sako jau 26 metus po Nepriklausomybės atkūrimo. O kas pasikeitė? Ar tu savo banko sąskaitoje turi santaupų, tavo tėvai gauna gerą pensiją ir kiekvien vasarą išvažiuoja atostogų į Europos kurortus? Mes nei žingsnio nepadarėme link suomių gyvenimo lygio, o atvirkščiai, dar ir atsilikome. Vienas geras narystės ES rezultatas yra tai, kad galime keliauti po visą pasaulį be vizų ir lyginti, kur geriau gyventi. Nuo Naujųjų metų mums viena ranka pridės pinigų prie algos, o kita — atims dvigubai daugiau pakėlę akcizusir mokesčius. Juk sviesto staigus brangimas galų gale atves iki kitų maisto produktų didelių kainų. Be to, iš tų 20 eurų dar pajamų mokestį reikės atskaičiuoti. Taigi, palaimintas tas, kuris tiki savo valdžia…
— Liūdna dėl tokių tavo žodžių, Renata. Juk tu beveik teisi. Prisimenu, kaip dar prieš 10 metų aš gaudavsu 1330 litų mokytojos atlyginimą, vyras gaudavo 1600 litų ir mes laikėm save vidutinės klasės atstovais. Kiekvienais metais važiuodavome prie Viduržemio jūros, lizingu įsigijome beveik naują automobilį. O dabar mano atlyginimas pavirto 376 eurais. O kainos liko tokio pat nominalo — pasikeitė tik žodis, buvo "litas" tapo "euras". Šiandien mūsų atlyginimų užtenka tik komunalinėms paslaugoms ir kukliam maistui. Net dukra turi vakarais po paskaitų dirbti. Mes vis dažniau pradėjome galvoti,kad reikia išvažiuoti iš Lietuvos. Brolis prieš tris metus neblogai įsitaišsė Nyderlanduose ir dabar kviečia mus, žada surasti gerą darbo vietą. Mes rimtai svarstome apie tai…
