VILNIUS, spalio 16 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Naujoji Europos sociologų ataskaita Lietuvos nenudžiugino: joje skelbiama, kad 30,1% šalies gyventojų gyvena už skurdo ribos tuo metu, kai Europos vidurkis — 23,4%.
Prieš metus Lietuvos rodiklis buvo 29,3%, tai yra ryški augimo tendencija. Blogiau, nei Lietuvoje, žmonės gyvena tik trejose ES šalyse — Bulgarijoje (40,4%), Rumunijoje (38,8%) ir Graikijoje (35,6%). Kaimyninėje Latvijoje už skurdo ribos gyvena 28,5% gyventojų, o Estijoje — 24,4%.
Sausi skaičiai, sausa statistika, už kurios slepiasi žmonių likimai. Skurdo lygis kiekvienoje iš 29 ES šalių buvo nustatomas, apskaičiavus gyventojų, kurie uždirba mažiau nei 60% šalies vidutinio atlyginimo, pajamas (atskaičius mokesčius). Lietuvoje 2016 metais vidutinis atlyginimas siekė 637 eurus.
Prie neturtingų žmonių taip pat buvo priskirti žmonės, kurie turėjo sunkumų, sąskaitų ir nenumatytų išlaidų apmokėjimo bei šilumos namuose palaikymo atvejais. Buvo atsižvelgiama, kaip dažnai vartojami mėsa, žuvis ir kiti baltymai, kai norma yra kartą per dvi dienas. Eurostato sociologai sutelkė dėmesį ties ES gyventojų galimybėmis metų bėgyje surengti sau savaitės atostogas toli nuo namų, o taip pat šeimos automobilio, skalbimo mašinos, spalvoto televizoriaus ir telefono turėjimą.
2016 metais Lietuvos rodikliai buvo skaičiuojami atsižvelgiant į 282 eurų sumą vienam žmogui ir 593 eurų dviejų suaugusiųjų ir dviejų iki 14 metų vaikų šeimai. Jeigu atsižvelgti į tai, kad šiandien Lietuvoje gyvena 2,8 milijonų žmonių, tai, Eurostat skaičiavimais, skursta beveik milijonas. O juk dar yra daug gyventojų, kurių pajamos vos 2-3 eurais viršija nustatytą skurdo ribą. Ar šiuos žmones jau galima priskirti prie vidutiniosios klasės?
Lietuvos ekonomistas apie pensijas šalyje — ES mes esame autsaideriai >>
Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausybės metinėje ataskaitoje, kurią pavasarį pristatė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, už skurdo ribos, Lietuvos statistikos duomenimis, gyveno tik 21,9% šalies gyventojų, o tai palyginus su Europos vidurkiu atrodytų kaip pergalė. Kokia metodika remiasi Lietuvos Vyriausybės statistai, neaišku.
Pernai Lietuvos Vyriausybė socialiai pažeidžiamiems gyventojams palaikyti išleido beveik 12% valstybės biudžeto lėšų. Tačiau pagal šį rodiklį Lietuva taip pat atsilieka ES reitige. Šalis negali sau leisti skirti beturčiams daugiau. Juk reikia didinti gynybinį potencialą dėl neva augančios kiekvieną dieną "Rusijos grėsmės", pirkti brangias amerikietiškas suskystintas dujas, kurių kiekis viršija ekonomikos poreikius. Ir visa tai reikalauja pinigų.
O kas pildys valstybės įždą? Darbo migrantų srautas iš Lietuvos nemažėja, o kiekvieną dieną vis didėja. Kiekvienais metais iš Lietuvos išvažiuoja daugiau nei 50 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Šalis sensta, o augančius ūkio rodiklius, 2,5-3% BVP, apie kuriuos kalba Skvernelis, ekonomistai aiškina kainų augimu ir infliacija bei ES finansavimu (beveik 20% Lietuvos biudžeto — Sputnik), kuris jau 2020 metais išnyks. Kiek kartų padidės už skurdo ribos gyvenančių skaičius Lietuvoje po šių metų — ekonomistai kol kas neprognozuoja. Matyt, bijo.
