Beveik visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį kalbama apie dvigubą pilietybę. Šios idėjos šalininkai ir priešininkai turi savo argumentų.
Tačiau kol kas jie sutaria, kad dvigubą pilietybę galima būtų suteikti tik tiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvena NATO arba kitoje ES šalyje. Apie jokią dvigubą pilietybę su trečiomis šalimi nėra net kalbos. Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis skamba taip: "Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. "Šiandien už Lietuvos ribų gyvena, kukliais skaičiavimais, daugiau nei milijonas lietuvių. Šaliai, kurios gyventojų skiačius siekia 2,8 milijonų žmonių — tai yra per daug.
Didžiausia lietuvių diaspora — JAV, daug jų migrantai, kurie išvažiavo iš šalies po nacių okupacijos, ir jų palikuonys. Ryškiausias jų atstovas Valdas Adamkus, kuris 1944 metais kartu su Vermachto kariuomene išvyko į Vakarus. Iš Europos 1949 metais jis išvažiavo į Ameriką, kur tapo Federalinės aplinkos agentūros valstybės pareigūnu ir JAV prezidentas jį apdovanojo už nuopelnus tarnyboje. 90-ųjų viduryje Adamkus grįžo į Lietuvą ir du kartus buvo išrinktas šalies prezidentu (1998-2003, 2004-2009).
Adamkaus pavyzdį visuomet pateikia dvigubos pilietybės šalininkai, kurie laikosi nuomonės, kad užsienyje gyvenantys lietuviai gali aktyviai dalyvauti istorinės tėvynės politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Jeigu lietuvis turėtų du pasus, jis galėtų dalyvauti prezidento ir ministro pirmininko rinkimuose. Jų oponentai prieštarauja, nes pilietis, gyvenantis toli nuo tėvynės, neturi teisės daryti įtaką Lietuvos gyvenimui.
Dvigubos pilietybės priešininkai mano, kad šiandien visai pakanka to, kad prezidentas turi teisę suteikti Lietuvos pilietybę užsieniečiui. Šia teisę buvo pasinaudojęs ir prezidentas Adamkus, kuris suteikė pilietybę dešimtims žmonių, dauguma jų lietuvių kilmės amerikiečiai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 metų pabaigoje suteikė Lietuvos pilietybę Amerikos dailiojo čiuožimo sportininkei Izabelei Tobias, kad ji galėtų kartu su Deividu Stagniūnu dalyvauti Sočio Olimpiadoje.
Daug lietuvių pasipiktino tokiu keistu prezidentės sprendimu. Žmonės teigė, kad toks sprendimas beveik prieštaravo Lietuvos Konstitucijai, nes Tobias niekuo ypatingu nenusipelnė Lietuvai. O pasibaigus Olimpiadai iš viso išsiskyrė su lietuviu ir tapo Izraelio piliete. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis būdamas dar vidaus reikalų ministru pareiškė, kad kreipsis į Izraelio Vyriausybe ir atsakymo pagrindu pradės Tobias Lietuvos pilietybės naikinimo procedūrą.
Tačiau greitai Skvernelis atsitatydino, todėl iki šiol taip ir neaišku, kaip išspręsta Izabelos Tobias situacija su trimis pilietybėmis.
Šiandien Skvernelis vadovauja Vyriausybei ir stengiasi išspręsti dvigubos pilietybės klausimą.
Po Konstitucinio Teismo galutinio verdikto ir paaiškinimo, kad vienintelis kelias yra (keisti Konstituciją), visų politikų, kurie palaiko dvigubos pilietybės idėją, pagrindinis uždavinys — surengti referendumą, įtikinti žmones, kad dalyvautų ir kad referendume būtų priimtas toks sprendimas", — teigė Skvernelis.
Emigrantai grįžtų į Lietuvą dėl dvigubos pilietybės >>
Šios savaitės bėgyje pagrindinio Lietuvos įstatymo gynėjams teks nuspręsti, ar galima įteisinti dvigubą pilietybę tiems piliečiams, kurie gyvena NATO arba kitoje ES šalyje.
Jeigu Konstitucinis teismas uždraus dvigubą pilietybę, tai Vyriausybė ir Seimas paskelbs referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Apie tai paskelbė Skvernelis. Ir jeigu sprendimą paskelbti referendumą priims ir patvirtins Seimas, greičiausiai jis bus surengtas kartu su prezidento rinkimais arba savivaldybės ir Europos parlamento rinkimais, kurie įvyks 2019 metų pavasarį.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
