VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradeda viešinti KGB pareigūnų, ir slaptųjų bendradarbių (agentų) veiklą, rašoma centro pranešime spaudai.
Centras jau kelerius metus viešina bendrojo pobūdžio KGB veiklos dokumentus. Paskelbtų archyvinių dokumentų skaičius jau siekia 5500.
"Visgi svarbu atskleisti ir KGB pareigūnų, ir slaptųjų bendradarbių (agentų) veiklą. Išsamiausiai tai atspindi agentūriniai pranešimai. Tokių dokumentų Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikę gana daug, jų viešinimas turėtų visuomenei leisti susidaryti tikslesnį KGB agentų veiklos vaizdą", — rašome pranešime.
Slaptųjų bendradarbių (agentų) pateikiama operatyviniam darbuotojui informacija buvo viena svarbiausių KGB veiklos elementų, nes jos pagrindu buvo analizuojama operatyvinė situacija ir numatomi tolesni veiksmai.
Agentūrinis pranešimas — tai paties agento pateiktos žvalgybinės žinios arba žvalgybinės užduoties vykdymo eiga.
1983 metų liepos 4 dienos SSRS KGB įsakyme "Dėl agentūrinio tinklo" agentūrinis pranešimas apibrėžiamas kaip agento ranka rašytas tekstas apie atliktą KGB užduotį arba informacija, gauta jo asmenine iniciatyva.
Agento pranešimo rankraštinį tekstą operatyvinis darbuotojas išspausdindavo nustatyto pavyzdžio Agentūrinio pranešimo forma, nurodydavo agento pseudonimą, jo asmens bylos numerį, agentūrinį pranešimą priėmusio operatyvinio darbuotojo pareigas, laipsnį, pavardę, KGB struktūrinį padalinį, datą ir vietą, kur pranešimas buvo priimtas, agentui iškeltas užduotis ir jų rezultatus.
"Mes nežudėme": lietuvis parašė knygą apie žydų genocidą >>
Pranešime buvo pateikiama išsami užduoties vykdymo ataskaita. Agentūrinį pranešimą agentas pasirašydsvo pseudonimu, kad nebūtų atskleista jo tapatybė. Agentūrinį pranešimą turėjo teisę skaityti tik jį priimantis operatyvinis darbuotojas ir jo viršininkas, kurie, pasinaudoję agentūriniame pranešime pateikta informacija, nuspręsdavo, kokie tolesni operatyviniai veiksmai turi būti atlikti, kokias kitas užduotis turi vykdyti agentas.
Minėtame įsakyme apie KGB agentūros tinklą nurodoma: "Literatūrinis agento parašyto pranešimo apdorojimas neleidžiamas, nes tai gali iškraipyti jo mintis ir pateiktus faktus."
Todėl operatyvinis darbuotojas išspausdindavo agentūrinį pranešimą be jokių interpretacijų ar pastabų. Be to, buvo leidžiama agento pateiktą informaciją fiksuoti garso įrašo aparatūra (slaptai ir neslaptai), vėliau surašant agentūrinį pranešimą į Agentūrinio pranešimo formą.
Buvo draudžiama priimti raštiškus agentūrinius pranešimus apie žmones, kuriuos KGB stebėjo dėl leidimų dirbti su visiškai slaptais ir ypatingos svarbos dokumentais, dėl kvietimo į tarnybą KGB ir KGB pasienio kariuomenę, ypač į slaptus ginkluotojų pajėgų dalinius. Agentūriniuose pranešimuose taip pat buvo draudžiama pažodžiui perteikti melagingus prasimanymus apie TSKP ir vyriausybę.
Kasmet KGB agentai pateikdavo vidutiniškai po tris keturis, o 1-ojo skyriaus (Užsienio žvalgyba) po dešimt vienuolika agentūrinių pranešimų. Už pateiktus pranešimus agentai gaudavo tam tikrą užmokestį ir įvairių dovanų.
