VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ragina realiai žiūrėti į esamą situaciją su lietaus padarytų nuostolių kompensavimu.
Primename, kad spalio 4-ąją Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.
"Kalbant apie valstybės pagalbą, nespėjusiems nuimti derliaus prižadėti milžiniškų kompensacijų negalime", — pasakė ministras.
Jis pridūrė, kad rizikos valdymas yra ir pačių ūkininkų reikalas.
Kompensacijų dėl patirtų nuostolių sulauks ne visi — teisę į valstybės ir (ar) europinę paramą įgis tik žemės ūkio veiklos subjektai, šiais metais negavę 30% ir daugiau pajamų, lyginant su 2014, 2015 ir 2016 metų vidutinėmis pajamomis, tenkančiomis žuvusių pasėlių plotui.
Žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems bet kurioje privačioje draudimo įmonėje pasėlius ir (arba) augalus nuo tokių stichinių meteorologinių reiškinių, kaip sausra, kruša, liūtis, audra, iššalimas, yra kompensuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų iki 50% draudimo įmokų.
Šalyje ekstremaliąją padėtį yra paskelbusios 22 savivaldybės, tačiau žuvusių pasėlių plotus pagal atskiras pasėlių rūšis skaičiuoja ir informaciją apie tai Žemės ūkio ministerijai teikia visos šalies savivaldybės.
Premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Žaną Klodą Junkerį, prašydamas kompensuoti ūkininkų nuostolius, patirtus dėl smarkių liūčių.
Kiek anksčiau jis pareiškė, kad valstybė neturi pakankamai lėšų visiems ūkininkų nuostoliams atlyginti. Tačiau premjeras pabrėžė, kad valstybė gali skirti turimas lėšas "biurokratiniams" sprendimams apmokėti. Vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams, — kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.
Pagal šiuo metu turimus duomenis, apsemti ar neįvažiuojami plotai sudaro daugiau kaip 140 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Stichija palietė žemdirbius visos Lietuvos mastu, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos savivaldybės.
Žemdirbių patirti nuostoliai šiuo metu vertinami 40 milijonų eurų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų.
