Po bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų "Zapad-2017", kurios, kai kurių baikščių asmenų apgailestavimui, nepasibaigė "nauja Baltijos šalių okupacija", daugelyje Europos valstybių pamažu vėl įsiviešpatavo ramybė.
O Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid net taikiai pasakė: "nelaikau Rusijos priešiška valstybe… Būčiau labai laiminga, jei mes palaikytumėme gerus santykius su Rusija…"
Vilnius buvo, švelniai tariant, nustebęs tokiu Estijos prezidentės diplomatiniu elgesiu, prieštaraujančiu "Baltijos vienybei". Geri santykiai su "teroristine valstybe", kaip Rusiją pavadino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, niekaip netelpa į "Baltijos vienybės" tvirtą oficialią poziciją. Karinė padėtis — štai, kam reikia ir toliau intensyviai ruoštis. Priešas nesnaudžia!
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, kurią prižiūri tiesiogiai prezidentė, jau parengė naują įstatymo projektą "Dėl karo padėties", kuris nebuvo koreguojamas beveik 17 metų. O Lietuvos žiniaskaida su liūdesiu priminė gyventojams seniai praėjusių dienų įvykius, kai 1940 metais Lietuva "be šūvio" atidavė TSRS savo nepriklausomybę.
Dabar to nebus. Naujoje įstatymo redakcijoje daugiau įgaliojimų bus suteikta prezidentui, o ne Seimui. O jau apie Dalios Grybauskaitės drąsą ir kalbėti neverta. Ypač, kol dar gyvas jos dvasinis vadovas — profesorius Vytautas Landsbergis. Jo išmintingi pamokymai per visus prezidentavimo metus, kaip kelrodė žvaigždė žyniams, padėdavo Daliai Grybauskaitei vesti savo žmones į šviesią ateitį.
"Profesorius yra istorinė asmenybė, mūsų nepriklausomybės ir laisvės epochos simbolis. Jis yra žmogus, kurį pripažįsta pasaulis ir jo vardą žino pasaulis. Jis visada buvo ir bus pirmasis valstybės vadovas. Niekas — nei statusai, nei įstatymai, nei visokios machinacijos — niekada nepakeis istorinės reikšmės šito žmogaus Lietuvai", — sakė Grybauskaitė Landsbergio gimimo dieną.
Štai ir naujas "spalio tezes" pavadino profesorius interviu savo 85-ojo gimtadienio proga. Kaip visada įmantriai, bet tuo ir pasižymi pasaulinio lygio politikas. Tiesa, vienoje vietoje profesorius buvo daugiau nei konkretus. "Dabar laukiame likimo, vaizduodami, kad viskas gerai, bet, jei vyrautų kitokia dvasia, jau eitume į Astravą", — nurodė Landsbergis kryptį iš ligoninės palatos, kur gydosi nuo plaučių uždegimo.
Kas tai — kalbos riktas pagal Froidą ar sąmoninga provokacija? Lietuvos dešinieji konservatoriai (Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai), kuriems nominaliai vadovauja profesoriaus anūkas — Gabrielius Landsbergis, jau kelerius metus iš eilės muša į vieną tašką — į Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva statomą Astravo atominę elektrinę. Konservatorių spaudžiami Vyriausybė ir Seimas net priėmė įstatymą, draudžiantį ateityje pirkti elektros energiją iš Baltarusijos AE. To Lietuvos vanagai reikalauja ir iš savo partnerių Europos Sąjungoje ir NATO.
Lietuvai kol kas nepavyko surengti Baltarusijos atominės energijos blokados visos Europos diplomatiniame lygmenyje. Bet jeigu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pabandyti "energetinės Krymo blokados" variantą, kurį organizavo Ukrainos radikalai? Susirenka pasienyje "taikūs demonstrantai" su plakatais, "taikiai" reikalauja sustabdyti Astravo AE statybą, iš minios į sienos pusę skrenda butelis su "Molotovo kokteiliu", girdomas "slapto snaiperio" šūvis, Lietuvos žiniasklaida visam pasauliui trimituoja apie "agresiją prieš taikius demonstrantus". Ir štai — tarptautinis konfliktas, gresiantis dideliu karu.
Kaip jums scenarijus? Pasakysite, kad tai karštligiškos fantazijos? Taigi, prisiminsime pirmosios posovietinėje erdvėje "spalvotosios revoliucijos" scenarijų Vilniuje 1991 metais, o po to kaip per kalkę nurašomą — Euromaidaną Kijeve 2013-2014 metais. Ir Lietuvoje, ir Ukrainoje "slapti snaiperiai" paspaudė kruvinų įvykių gaiduką, ir tų įvykių rezultatas — "demokratinių vertybių triumfas". O gal jūs esate nusiteikę prieš Europos demokratiją?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
