— Ramūnai, pameni tu pasakojai, kaip tavo tėvus, grįžusius iš gastrolių su Vilniaus filharmonijos orkestru po Vengriją, iškvietė KGB ir grasino, kad nuteis juos kaip "Vakarų agentus" už tai, kad jie pasikalbėjo su praeiviais. Gal dabar, kai mūsų valdžia ketina paviešinti slaptus dokumentus, kas nors paaiškės šioje istorijoje?
— Mindaugai, bijau, kad šie valdžios planai labiau panašūs į sąskaitų suvedimą, nei į teisingumą. Ar tu tikras, kad bus atskleisti visų nusikaltėlių dokumentai, o ne tam tikrų žmonių? Juk, įsivaizduok, ką archyvarai gali atrasti "KGB slaptasis agentas" grafoje, pavyzdžiui garsias pavardes ir užuominas į šiandieną gerbiamus žmones. Kaip jie tirėtų elgtis?
Atvirai paskelbti, kad štai toks muzikantas iš Vilniaus orkestro sovietmečiu apsilankęs Vengrijoje parašė įskundimą apie mano tėvus? Juk Lietuvos TSRS seksotai (slaptieji KGB darbuotojai — Sputnik) pasirašydavo savo dokumentuose konspiraciniais vardais, kaip pavyzdžiui "muzikantas" ar "pianistas". Tai ką gi dabar mano tėvai visus orkestro muzikantus, su kuriais buvo toje kelionėje, turi įtarti? O tarp jų, mano atrodo, buvo ir tavo senelis.
— Kaip tu galėjai net pagalvoti apie tai, kad mano senelis — sąžingiausias žmogus, galėtų įskųsti tavo tėvus?! Juk mano senelis pats nukentėjo dėl KGB veiklos. Jam vieną kartą net buvo uždrausta išvykti į užsienį kartu su orkestru. Jis pats man pasakojo. Taigi jis niekaip negalėjo būti įdaviku!
— Aš nieko tokio paie tavo senelį ir nesakiau. Tu pats prisigalvojai. O tai reiškia, kad panaši situacija, kaip dabar tarp mūsų, gali įvykti su bet kuo, kai tik bus atskleisti KGB dokumentai. Juk per pusę amžiaus sovietinė sistema sulaužė tiek daug likimų.
Mano tėvai pasakojo, kad iš taip pat reikalavo įskundimų apie tą kelionę. Bet jie tvirtai pasakė, kad tokių dalykų nesiims, net jei juos atleis. O kažkas sutiko ir gavo privilegijas. Taigi aš valdžiai, tiesos ieškovams, patarčiau neraustis praeityje. Juk laikai keičiasi, keičiasi ir prioritetai. Prisimink, kaip Lietuvos partizanus, kuiuos šiandien laiko didvyriais, sovietmečiu vadino banditais ir nusikaltėliais! Štai todėl aš neskubėčiau šiandien viešinti tokius pavojingus dokumentus. Juk dar gyvi tų sunkių musų valstybės laikų dalyviai. Taigi neteiskime jų taip griežtai.
— O aš manau, kad reikia viešinti KGB slaptuosius archyvus. Pameni sovietinės dainos žodžius: "Mes turime visiems mūsų herojams duoti garsius vardus".
