VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Rusija nesijaudina dėl NATO pajėgų stiprinimo Rusijos pasienyje, praneša RIA Novosti su nuoroda į prezidentą Vladimirą Putiną.
Dalyvaudamas klubo "Valdai" diskusijoje Putinas pareiškė, kad Rusijai yra gerai žinomas kiekvienas NATO žingsnis, todėl nėra ko jaudintis, nes viskas kontroliuojama.
"Mes tai analizuojame, įdėmiai stebime, kiekvienas žingsnis mums žinomas… Mums visai nerūpi. Tegul sau treniruojasi. Viskas kontroliuojama", — atsakė Putinas, paklaustas, ar Rusiją jaudina NATO pajėgų didinimas.
2016 metais Varšuvoje vykusio ES viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti tarptautinius NATO batalionus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau skelbė, kad NATO pajėgumas Rusijos pasienyje per dešimt metų padidėjo tris kartus, o ties Vakarų sienomis — aštuonis kartus.
Šių metu birželį Rusijos prezidentas Putinas interviu Amerikos režisieriui Oliverui Stounui sakė, kad NATO plėtra ir oro gynybos sitemų dislokavimas Europoje priverčia Rusiją imtis atsakomųjų veiksmų.
NATO priešakinis batalionas
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu daugiau kaip 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Nyderlandų ir daugiau nei 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą "Geležinis Vilkas" Rukloje. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
Šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose maždaug 4,5 tūkstančių karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė JAV. Šios pajėgos yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos atgrasymo tikslais.
Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greito reagavimo pajėgas iki 40 tūkstančių karių, kurių priešakyje — ypač greito reagavimo pajėgos. Taip pat veikia ir aštuoni nedideli aljanso štabai — NATO pajėgų integravimo vienetai.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
