VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lentelės šalia tarybinių paminklų Biržų rajone atsirado dėl to, kad Lietuvoje yra draudžiama TSRS simbolika, penkiakamė žvaigždė, pjautuvas ir kūjis, antradienį RIA Novosti paaiškino Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius.
Anksčiau buvo skelbiama, kad Biržų rajono savivaldybė savo iniciatyva nusprendė pastatyti lenteles, kurios parspėjo, jog užrašai ant tarybinių paminklų neatitinka istorinės tikrovės.
Rusijos ambasada Lietuvoje komentuodama tokį Biržų rajono valdžios poelgį priminė, kad užrašai ant paminklų rusų ir lietuvių kalbomis skelbia: "Amžina šlovė didvyriams, žvusiems už mūsų Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę". Rusijos ambasados atstovai pavadino lentelių pastatymą bjauriu poelgiu.
"Ši idėja su lentelėmis gimė seniai, šią veiklą vykdo Biržų rajono administracija. Pati lentelė — nurodymas, pas mus Lietuvoje tarybinė ir nacistinė simbolika yra uždraustos. Būtent todėl buvo pastatytos šios lentelės. Matote, čia ant paminklo yra penkiakampė žvaigždė, pjautuvas ir kūjis. Būtent tai ir yra priežastis", — sakė RIA Novosti Kubilius.
Jis pabrėžė, kad tarybinių karių palaidojimo vietos yra Lietuvos kultūros paveldas, todėl "mes neturėjome teisės kaižkaip įmontuoti lentelę, todėl tiesiog pastatėme ant žemės ir nepažeidėme vertės".
Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas pareiškė, kad pats nustebo, sužinojęs apie lenteles. Anot jo, lentelių klausimu užsiėmė mero pavaduotoja Irutė Varzienė.
"Man pačiam šios lentelės tapo siurprizu", — sakė Valkiūnas.
Antradienį Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas kultūros klausimais Andrejus Gasiukas padėjo gėles prie minėto paminklo Biržų rajone.
Lietuvos Tarybų Sąjungos laikų paminklai
Lietuvoje dažnai kyla diskusijos dėl tarybinių laikų paminklų. Didelį rezonansą sukėlė istorija su Šiaulių valdžios planais perkelti Tarybų Sąjungos karių paminklus iš centrinės miesto aikštės.
Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 tarybiniams kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Tarybų Sąjungos didvyriai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.
Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas tarybiniams kariams, rekonstrukciją.
Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur yra kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.
Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".
Palangos meras Šarūnas Vaitkus anksčiau teigė, kad tarybinių karių kapų perkėlimo klausimu Seimas turėtų priimti atskirą įstatymą. Jis taip paskelbė, atsakydamas į parlamentaro Kęstučio Masiulio kreipimasį perkelti iš Palangos centrinės Vytauto gatvės tarybinės armijos karių kapus ir obeliską.
Palangoje palaidota 106 karių, žuvusių 1944 metais. Šis kapas ir paminklas įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą.
2015 metais nuo Žaliojo tilto Vilniuje buvo nuimtos tarybinių laikų skulptūros dėl jų avarinės būklės. Keturios skulptūros — "Mokslo jaunimas", "Žemės ūkis", "Taikos sargyboje", ir "Pramonė ir statyba", — stovėjo ant Žaliojo tilto per Nerį Vilniaus centre daugiau nei 60 metų.
Vėliau miesto valdžia paskelbė, kad šios skulptūros niekada nebegrįš į seną vietą. Tuometinis Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad šios skulptūros gali būti panaudotos propagandos tikslams.
