VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Penktadienį pietvakariniame Gedimino kalno šlaite susidarė paviršinė nuošliauža, praneša Nacionalinio muziejaus spaudos tarnyba.
Pranešime teigiama, kad nuošliauža yra apie 8-10 metrų ilgio, iki 6 metrų pločio, apie 1,2 metrų gylio. Nuslinko apie 15 kubinių metrų paviršinio technoginės kilmės grunto. Kalno pagrindiniai sluoksniai nepažeisti.
Galimos nuošliaužos požymiai buvo fiksuoti jau ryte, tad buvo nuspręsta imtis prevencinių grunto planiravimo darbų, gruntą paskirstant vietoje. Gruntas prisotintas vandeniu, todėl buvo priimtas papildomas sprendimas nudrenuoti iškrovos vandenį paklojant drenažinį vamzdį.
Pasitarimo metu Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas rangovui pavedė iki šeštadienio vidurdienio išvežti nuslinkusį gruntą, o susiformavusioje nuošliaužoje atlikti prevencinius grunto planiravimo darbus.
Gedimino kalno lankytojams pavojaus nėra. Jų saugumui pritaikytos visos prevencinės priemonės: uždarytas pagrindinis takas, atitvertas miesto šaligatvis pietrytinėje kalno dalyje bei įrengti apsauginiai atitvarai aplink Kunigaikščių rūmus.
"Atkreipiame dėmesį, kad kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto technogeninio grunto. Šis supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.Primename, kad šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai pagal dar vasarą parengtą tvarkybos projektą", — teigiama pranešime.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Spalį, po gausaus lietaus, susidarė dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
