VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Sekmadienį, spalio 29-osios rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, praneša Nacionalinio muziejaus spaudos tarnyba.
Anot Nacionalinio muziejaus, situacija pasitelkiant įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą bei užtikrinant fizinę vizualinę kalno šlaitų apžiūrą ir toliau yra stebima visą parą, o rangovas yra įpareigotas nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus.
Penktadienį paviršinė nuošliauža susidarė pietvakariniame Gedimino kalno šlaite. Nuslinko apie 15 kubinių metrų paviršinio technoginės kilmės grunto. Nuošliauža buvo apie 8-10 metrų ilgio, iki 6 metrų pločio, apie 1,2 metrų gylio. Kalno pagrindiniai sluoksniai liko nepažeisti.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Spalį, po gausaus lietaus, susidarė dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
