Nuo pat XVI amžiaus, spaudos atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje pradžios, knygos čia buvo leidžiamos ne kuria nors viena, o įvairiomis kalbomis: rusėnų, lenkų, lotynų, lietuvių, vokiečių, graikų, italų ir kitomis. Sistemingai jas spausdinti LDK teritorijoje pradėta gana vėlai. 1522-1525 metais Vilniuje veikusi Pranciškaus Skorinos spaustuvė išleido vos dvi knygas.
Tačiau "Rusėnišką Bibliją" Skorina išleido Prahoje 1517-1520 metais atskiromis knygomis.
1517-1520 metais Prahoje pasirodžiusi "Rusėniškoji Biblija" Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų.
"Rusėniškoji Biblija" yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas.
1522-aisiais Skorina jau Vilniuje išleido "Mažąją kelionių knygelę", o 1525-aisiais — dar vieną knygą, šiandien žinomą "Apaštalo" pavadinimu.
Šiuo metu "Rusėniška Biblija" saugoma Vokietijoje, iš Aukštutinės Lužicos krašte esančime Giorlico mieste.
