VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Šeštadienį buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Birutė Kulnytė LRT.lt teigė, kad pilies darbuotojai nebus atleisti ir jiems bus rasti kiti darbai.
Kulnytė teigia, jog iš viso pilyje dirba 14 darbuotojų.
"Turime 1,5 milijono eksponatų, todėl darbuotojai neliks be darbo. Žmonės tikrai nebus atleisti. Pilyje dirba 14 žmonių, skaičiuojant su budinčiais, valytojais ir kitais, nes ten jie dirba be išeiginių dienų, slenkančiu grafiku. Vieni dabar yra budintys, kiti dirba kitus darbus. Muziejus jų atleisti tikrai nesiruošia", — tikina Kulnytė.
Jos teigimu, Gedimino pilis nedirbs mažiausiai iki gruodžio 1 dienos, o vėliau viskas priklausys nuo situacijos.
"Situacija yra tokia, kokia yra, nuošliauža turės nuslinkti iki pabaigos. Kalnas uždarytas ne tiek dėl pavojaus lankytojams, kiek dėl ten dirbančių žmonių, technikos. Kartais atsiranda ir neadekvačių žmonių, kuriems būtinai reikia nueiti ten, kur yra užtvaros", — teigia LNM direktorė.
Pasak kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, kalnas uždarytas prevencijos tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės. Kultūros viceministro teigimu, jos formuojasi dėl kritulių, o slenkanti velėna esą nėra vertinga.
"Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje, — žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. — Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra."
Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite susiformavo šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, o dalis jo įgriuvo. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 milijonus eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 milijonų eurų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius.
Spalio 29-osios rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, tada pranešė muziejaus atstovai.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
