VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Šią savaitę Europos Komisiją pasiekė informacija apie Lietuvoje stichijos padarytą žalą, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.
Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Spalio 4-ąją Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.
Premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Žaną Klodą Junkerį, prašydamas kompensuoti ūkininkų nuostolius, patirtus dėl smarkių liūčių.
Kiek anksčiau jis pareiškė, kad valstybė neturi pakankamai lėšų visiems ūkininkų nuostoliams atlyginti. Tačiau premjeras pabrėžė, kad valstybė gali skirti turimas lėšas "biurokratiniams" sprendimams apmokėti. Vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams, — kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus. Šalies savivaldybių pateiktais duomenimis, žalą dėl ilgalaikių liūčių patyrė 6985 grūdų ūkiai 408 888 hektarų plote (tai sudaro 27% grūdinių pasėlių ploto).
Visiškai žuvo grūdinių augalų (javų, grikių,rapsų, kukurūzų) derlius 67 149 hektarų plote. Stichija palietė žemdirbius visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos ūkininkai: daugiausia pasėlių žuvo Rokiškio, Anykščių, Ukmergės, Švenčionių ir Panevėžio rajonose.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2017 metų pasėta 502 269 hektarai žieminių pasėlių. Dėl užlietų laukų žieminiais pasėliais kitų metų derliui nepasėta arba jau žuvo 291 771 hektarai. Bulvių, daržovių, uogynų, sodų, pašarinių ir kitų augalų žuvo 10 tūkstančių hekratų, iš jų — 1 744 hektarų bulvių ir daržovių derliaus.
Netrukus turėtų paaiškėti, ar EK ras lėšų padėti nuo gamtos stichijos nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams.
