VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Įvertinus surinktus duomenis ir išnagrinėjus viešoje erdvėje skelbtą informaciją Generalinėje prokuratūroje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rūtos Vanagaitės viešų pasisakymų apie Lietuvos partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą, rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
Generalinėje prokuratūroje buvo nagrinėjami kelių organizacijų pateikti prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą Vanagaitės atžvilgiu dėl partizano Ramanausko-Vanago galimo šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu Vanagaitės viešoje erdvėje skelbti pasisakymai buvo vertinti šmeižimo, taip pat mirusio asmens atminimo paniekinimo aspektu. Straipsniuose pateikti duomenys istorine prasme nebuvo vertinami.
"Rūtos Vanagaitės paskelbti teiginiai sukėlė tikrai didelę visuomenės reakciją ir nepasitenkinimą, todėl jie galėtų būti vertinami etikos, moralės bei kitais aspektais, tačiau vadovaujantis Baudžiamojo kodekso reikalavimais, tokie pasisakymai negali būti pripažinti nusikalstama veika", — teigia prokuroras Darius Čaplikas.
Nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojama, kad šmeižimas yra gyvo asmens orumo ar garbės žeminimas. Tuo tarpu mirusiojo atminimo niekinimas kaip nusikalstama veika pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti vertinamas tik tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog skleidžia apie mirusį melagingus prasimanymus ir kad tai gali nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui bei tokių melagingų teiginių skelbimu siekė būtent tokios žmonių reakcijos.
Šiuo konkrečiu atveju įvertinus Vanagaitės pasisakymų šia tema visumą pripažinta, jog duomenų, kurie leistų įrodyti, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, nėra.
Priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teisme formuojamą praktiką.
Spalio 26 dieną visuomenėje pasklido informacija, kad rašytoja Rūta Vanagaitė suabejojoe partizano Ramanausko — Vanago dydviriškumu. Anot jos, Vangas pasirašė susitarimą su NKVd ir todėl negali būti laikomas Lietuvos didvyriu.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas nuo 1947 metų vadovavo Dainavos apygardai, 1948 metais išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1997-aisiais Ramanauskui-Vanagui suteiktas kario savanorio statusas. Prezidento dekretu 1998-aisiais jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1999-aisiais — 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.
