Pokalbio pretekstu tapo skandalingas Ukrainos švietimo įstatymas ir Vengrijos reakcija, kuri protestuodama užblokavo Ukrainos ir NATO viršūnių susitikimą. Lietuvos parlamentarus sukrėtė Vengrijos vyriausybės ultimatyvus tonas, ir jie paprašė kolegų netrukdyti Ukrainos suartėjimui su ES.
Ryšium su tuo dėmesio vertas tiek pats ponios Juknevičienės kalbos Rusijos valstybinėje televizijoje faktas, tiek ir jos pozicija dėl Vengrijos ir Ukrainos konflikto.
Bausti negalima atleisti
Prieš kurį laiką garsus Lietuvos mados dizaineris Juozas Statkevičius nešališkai pareiškė savo nuomonę apie gyvenimo kokybę Lietuvoje. Bet svarbu ne tai, ką jis pasakė — "patriotai" tiesiog "nukryžiavo" jį už tai, kad jis išdrįso pasidalinti savo mintimis, kurias, beje, palaiko daugelis šalies gyventojų, su naujienų agentūra "Sputnik".
Kaip pareiškė Lietuvos žurnalistikos "žvaigždė" Andrius Tapinas: "Išskirtinis Juozas Statkevičius interviu Kremliaus propagandos portalui "Sputnik". Net apmokamas Kremliaus vatnikas nesugebėtų taip apvemti Lietuvos, kaip šita mūsų žvaigždė". Apskritai, nei Lietuvos negalima kritikuoti dėl to, kad tūkstančiai piliečių palieka šalį, nei su "Sputnik" bendrauti.
Ir štai, ne "kažkoks ten dabita", o buvusi krašto apsaugos ministrė, nuolat keikianti Rusiją dėl agresijos ir dezinformacijos, sutiko kalbėti laidos, kurios pagal Vakarų ir Lietuvos vertybes kitaip kaip "Kremlais ruporu" ir nepavadinsi, tiesioginiame eteryje. Ir tyla…
Pasirodo, vieniems galima bendrauti su "Kremliaus žiniasklaida", o kitiems — ne. Matyt, skirtumas yra tas, kad Statkevičius "nepagrįstai" kritikavo Lietuvą ir kaip "naudingas idiotas" nekeikė Rusijos, o Juknevičienė gynė "teisingą" Ukrainos valdžią.
Apie Ukrainą arba gerai, arba nieko
Tai, su kokiu entuziazu Lietuvos konservatorių atstovė gynė Kijevą, labai stebina. Pavyzdžiui, pabarusi savo tautiečius ginusią Vengriją už nekonstruktyvias priemones, Juknevičienė kažkodėl pamiršo, kad pati Lietuva bando apsaugoti lietuvių teises Lenkijoje, tačiau tuo metu niekaip negali išspręsti problemos su lenkų pavardžių rašyba Lietuvos pasuose originalo kalba.
Be to, keista, kad ji nesidomi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuomone, kurios rezoliucijoje teigiama, kad nauji Ukrainos įstatymai, atrodo, neužtikrina tinkamos pusiausvyros tarp oficialios kalbos ir tautinių mažumų kalbų.
Kalbama apie tai, kad Ukrainos švietimo įstaigose švietimo proceso kalba turėtų būti tik valstybinė kalba, o tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojama teisė mokytis gimtąja kalba tik bendruomeninėse įstaigose.
Ir tai ponia Juknevičienė vadina normalia ukrainiečių kalbos stiprinimo politika. Taigi, gal ir Lietuvai panašiai pasielgti ir siųsti vietinius lenkus su jų lenkų kalba iš mokyklų į komunalines institucijas? Pagal Juknevičienės logiką Lenkija turės suprasti tokį žingsnį kaip įprastą praktiką. Tačiau mažai tikėtina, kad Varšuvos reakcija bus teigiama — labiau tikėtina, kad Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai smarkiai pablogės.
Taigi, kuo teisi Ukraina ir netiesi Vengrija, ir kaip vertinti interviu Rusijos žiniasklaidai? Dabar galima?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
