VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Antradienį sušauktas Vilniaus miesto Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo pristatyta dabartinę Gedimino kalno būklę, nuveiktus tvarkybos darbus ir planuojamus veiksmus žiemos metu, praneša Vilniaus savyvaldybė.
Pagal teisės aktų reikalavimus, suėjus pusei metų nuo ekstremaliosios situacijos paskelbimo ją būtina perkvalifikuoti iš savivaldybės lygmens į valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, komisijos pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis priėmė sprendimą inicijuoti perkvalifikavimo procedūrą.
Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino kalno Vilniaus mieste buvo paskelbta šių metų birželio 29 dieną. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas Gedimino kalno tvarkymui leidžia naudoti Valstybės rezervo lėšas.
Per pastaruosius keletą mėnesių Gedimino kalnas buvo ruošiamas žiemos ir pavasario laikotarpiui: baigiama įrengti laikina stoginė, apsaugant Aukštutinės pilies rūmų liekanas, baigiami sienų suvaržymo templėmis darbai klojamos skaldos tinkladėžės, paklotas apsauginis tinklas, įrenginėjama drenažinė sistema ir skaldos sluoksnis.
Lapkričio 4 dieną buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Birutė Kulnytė LRT.lt teigė, kad pilies darbuotojai nebus atleisti ir jiems bus rasti kiti darbai.
Iš viso jam tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 milijonus eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
